Trukmė ir kaina

Naujo ir naudoto transporto prekeiviai Lietuvoje ir Vakarų Europoje kone kasdien susiduria su įvairiausiomis situacijomis. Tad jie bene geriausiai žino, į ką atkreipti dėmesį renkantis naudotą automobilį ir kada geriau net nevažiuoti į jo apžiūrą.

Mūsų šalyje nuo metų pradžios iki birželio buvo įregistruota net 65 tūkst. naudotų automobilių. Nemenka jų dalis neabejotinai turi mažesnių ar didesnių trūkumų, apie kuriuos pirkėjai nežinojo.

Ilgametę patirtį automobilių prekybos srityje sukaupęs įmonės „Deals On Wheels“ pardavimų vadybininkas Gytis Patembergas teigė, kad vos atsidarius skelbimų portalus, dalį pasiūlymų galima iškart atsijoti arba bent jau reikėtų vertinti labai atsargiai.

„Reikia atkreipti dėmesį į automobilio kainą – jei ji žemesnė nei rinkos vidurkis, o skelbimas kabo jau ilgiau nei savaitę, greičiausiai ta mašina nėra tvarkinga. Perpardavinėtojai tokius skelbimus pamato pirmi ir jei automobiliai tinkami – nuperka“, – dėstė G. Patembergas.

Mokesčiai: specialistus nustebino atvejis, kai „Porsche 911“ pardavėjas į sandorio sutartį norėjo įrašyti tik 5 tūkst. eurų. / Asociatyvi L. Balandžio / BNS nuotr.

Retušuoja nuotraukas

Specialisto žodžiais, nebūtinai brangiausias automobilis yra geriausias.

Jo nuomone, skelbimą gali įdėti žmogus, kuris nori neadekvačiai uždirbti, todėl nėra suinteresuotas jį greitai parduoti.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į ridą – jeigu ji įtartinai maža tokio amžiaus automobiliams, ji gali būti atsukta. Tiesa, tokių atvejų pasitaiko vis rečiau. Kita vertus, maža rida gali sufleruoti ir tai, kad automobilis buvo retai naudojamas, pavyzdžiui, tarnavo tik kaip atsarginis šeimos transportas, ir savininkui tiesiog pabodo.

„Svarbu, kad skelbime būtų nurodytas VIN numeris. Jeigu jis slepiamas, tai viena didžiausių raudonų vėliavų. Greičiausiai tokiu atveju norima nuslėpti atsuktą ridą arba didelį eismo įvykį. Atsiradus įvairioms platformoms, automobilio istorijos tapo lengvai prieinamos visiems, tačiau nebūtinai viena patikra parodys visą istoriją. Mes, ieškodami automobilių, jo istoriją tikriname per kelias tokių patikrų platformas ir neretai vienoje pamatome tai, ko kitos neparodė“, – sakė pardavimų vadybininkas.

Žiūrint skelbimus verta atkreipti dėmesį ir į nuotraukas. Pasitaiko atvejų, kad jos būna smarkiai retušuotos, norint paslėpti kosmetinius automobilio defektus. Žinovas pasakoja, kad tai – gana dažnai pasitaikanti praktika.

Kontaktas su pardavėju

Jeigu jums į akį kritęs skelbimas neturi didelių indikatorių, kad automobiliui kažkas ne taip, budrumo prarasti vis tiek nereikėtų.

Verta pokalbių su pardavėju metu pabandyti išsiaiškinti visą automobilio istoriją, pardavimo priežastį ir aplinkybes.

„Perpardavinėtojai kartais pasiklysta savo pačių sukurtose melagingose istorijose. Svarbu kalbėti ramiai, nesiveliant į ginčus ir taip tapti pardavėjo bičiuliu. Tokiu atveju jis gali prasitarti ir papasakoti tikrąją pardavimo priežastį, gal net išduoti apie jam žinomus, bet slepiamus trūkumus“, – patarė DOW pardavimų vadybininkas.

Žinoma, atvykus apžiūrėti automobilio, kai kurie defektai gali būti matomi net ir neįgudusiai akiai – didelių eismo įvykių padariniai, pabraižymai, korozijos židiniai ar bandymas juos slėpti. Jei visgi pasirodė, kad esminių defektų nėra ir procesas pereina į paskutinį, sutarties pasirašymo etapą, svarbu tai atlikti teisingai ir pagal visus reikalavimus.

Gina įstatymai

Svarbu atsiminti, kad Lietuvos civilinis kodeksas saugo net ir naudoto automobilio pirkėjus.

Įstatymai įpareigoja pardavėją nurodyti ir įrašyti į pirkimo–pardavimo sutartį visus žinomus trūkumus. Jeigu jie nebuvo nurodyti pardavimo metu, pirkėjas turi teisę reikalauti trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo arba net sutarties nutraukimo. Tiesa, pirkėjas turi pareigą pranešti pardavėjui apie trūkumus per protingą laikotarpį, kai juos pastebėjo ar turėjo pastebėti.

„Svarbiausia nepasirašyti vadinamojo kauferio perkant Lietuvoje, nes tokiu atveju teisiškai automobilį įsigyjate tiesiai iš prancūzo ar vokiečio, ar bet ko kito. Tikėtis, kad gedimo atveju pavyks surasti tą užsienietį, iš kurio neva pirkote automobilį, ir gauti kompensaciją, nerealu. O perpardavinėtojas išlips sausas iš balos. Tokiame sandoryje jis niekur nefigūruoja, o tik pasiima pelną be jokios atsakomybės“, – perspėjo G. Patembergas.

Skatina šešėlį

Dažnai pasitaiko atveju, kai dalį sumos prašoma mokėti grynaisiais, o į pirkimo–pardavimo sutartį įrašyti nevisą sumą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai nieko nekeičia, pirkėjas akivaizdžiai prisideda prie mokesčių slėpimo.

Gytis Patembergas / G. Patembergo asmeninio archyvo nuotr.

Tikėtis, kad gedi­mo atveju pavyks surasti užsienietį, iš kurio neva pirkote automobilį, ir gauti kompensaciją, nerealu.

Be to, toleruodamas slėpimą jis kiša sau koją. Jeigu ateityje atsirastų gedimas ir jis norėtų kreiptis į pardavėją dėl žalos atlyginimo ar net, pasirodžius itin dideliam gedimui, apie kurį nebuvo informuotas, norėtų grąžinti automobilį, jis nieko nepeštų.

G. Patembergas pasakojo susidūręs su situacija, kai žmogus, pardavinėjęs brangų „Porsche 911“, pirkėjo paprašė visą sumą sumokėti grynaisiais, o į pirkimo–pardavimo sutartį norėjo įrašyti tik 5 tūkst. eurų.