Livija prie vairo atsargi

Livija Gradauskienė ne tik pramoginės TV laidos “Myli – Nemyli” vedėja, NML atstovė spaudai, mažosios Liepos mama, bet ir atsargi vairuotoja. Tiesa, šiuo metu ji nuosavo automobilio neturi. Jiedu su vyru Marijumi važinėja bendru šeimyniniu automobiliu.

“Esame su vyru skaičiavę, kad važiuoti taksi, ypač kol dar pabrangęs nebuvo, daug pigiau.Reikėtų dar ilgai taksi pavažinėti, kad atsipirktų antras automobilis. Viską finansiškai paskaičiavus: ir išlaidas, ir kurą, ir automobilio priežiūrą, taksi - daug pigiau. Iš kitos pusės to malonumo, to jausmo, kai turi savo automobilį ir važiuoji pats, joks taksi pakeisti negali. Bet, kita vertus, man nereikia nuolatos po visą miestą zuiti, tai aš labai pigiai gyvenu”,- juokėsi laidos vedėja.

- Neišsigąstumėte, jei netikėtai kelyje jūsų automobilis sugestų?

- Baisu turėtų būti tik tuo atveju, jei būčiau Australijos dykumoje. Parą laiko nesulaukti pagalbos būtų baisu. Lietuvoje galėčiau užstrigti nebent miške ar pelkėse, kur nėra ryšio, bet nemanau, kad teks vienai per miškus ir pelkes važiuoti, tai tokių baimių nejaučiu. O visa kita - pataisoma ir sureguliuojama.

- Gal teko patirti automobilininkų “krikštą”?

- Dar studentai būdami važinėjome šeimos automobiliu, tada ir nutiko ta komiška situacija. Mums sustojus prie žalio šviesoforo vakare, apie vienuoliktą valandą, lėtai, bet užtikrintai į mus įvažiavo moskvičiukas. Jis įsuko į mūsų mašinos sparną. Vairuotojas buvo visiškai girtas ir pabėgo iš įvykio vietos nesulaukęs policijos. Tai čia tokia komiška situacija. Dar esame kieme radę mašiną su nubrauktu šoneliu, bet čia nieko tokio.

- Livija, ar esate važiavusi autostopu?

- Niekada nebandžiau. Nesu tranzuojanti. Tikrai visada važiuodavau autobusu ir netampydavau likimo už ausų. Nemaniau, kad tai - saugiausias keliavimo būdas. Gal Europoje, kur autostopo tradicijos gilesnės, kur vairuotojų ir vairavimo kultūra yra kitokia, gal ten ir tranzavimo kultūra kitokia. Kelionė pakeleivingomis mašinomis - padidinta rizika, o Lietuvoje tranzavimo niekaip negalėčiau pavadinti nekaltu užsiėmimu.

- Kaip dažnai keičiate automobilius? Ir kokiu jų važinėjate dabar?

- Mes nesame iš tų, kurie automobilius keičia kasmet. Jei mašina važiuoja, tai ir važiuojame ja. Jei pasensta, tada ir keičiame nauja. O dabar važinėjame “Honda Accord”.

- Kokiais kriterijais vadovaudamasi renkatės naują transporto priemonę?

- Automobilius renkamės tikrai ne pagal jų spalvą. Jei rinktumeisi naują mašiną, iš salono, tai tada galima ir spalvą kaip vieną iš kriterijų pasirinkti, bet kadangi perki ne naują automobilį – svarbesnė jo techninė charakteristika. Svarbiausia, kad variklis užpjautas nebūtų, kad pakaba tvarkinga būtų. Žinoma, renkiesi ir automobilių stilių, nes prailgintas ”Audi 100” modelis arba golfukas – ne mano tipo. Nors nesu iš tų žmonių, kurie turi nusižiūrėję savo modelį. Nesu akies padėjusi ant kažkokio automobilio. Man mersedesas atrodo per didelis, dizaino požiūriu gražus automobilis – “sabas”, puikūs japoniški automobiliai, savo žavesio turi prancūziški. Gal jei lieptų rinktis iš opelio ir “Saab”, ne opelį pasirinkčiau. Dabartinis mūsų automobilis sidabrinės spalvos.

- Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvos keliuose?

– Būtų galima išsakyti labai daug priekaištų, ir patys vairuotojai vieni kitiems jų negaili, žinoma, palyginus su Vokietija, tai iš tiesų mes tos kultūros keliuose turime kur kas mažiau, bet, palyginus su pietesne šalimi, kur vairuotojų temperamentas karštesnis ir žmonės aistringesni, mes esame romūs kaip avinėliai. Tik pabandyk ten mažesnį tarpelį palikti, tuojau kas nors įlįs, pypsės ir rodys įvairiausius ženklus. Kokią turime bendrą mūsų žmonių kultūrą, tokia ji yra ir mūsų keliuose. Jeigu vienas vairuotojas yra nekultūringas ir dar visoks koks, tai jis ir už vairo jis bus toks pat.

- Tai gal vertėtų dar labiau sugriežtinti teisių išdavimo tvarką?

- Dabar teisių išdavimas ir taip labai sugriežtintas. Negaliu sakyti, kad, kai pati teises laikiausi, niekas nežiūrėjo, kaip vairuoju. Jei akivaizdžiai matėsi, kad žmogus nesugeba vairuoti, tai jis tų egzaminų ir neišlaikė. Aš šimtu procentu už tai, kad būtų kuo griežtesni egzaminai ir kad praktikos kuo daugiau būtų, nes ką reiškia, kai žmogus lyg ir viską moka ir tas teises gauna, bet neturi važiavimo praktikos ir yra absoliutus naujokas kelyje.

- Sutinkate, kad moterys prie vairo atsargesnės, o kartais ir prasčiau vairuojančios nei vyrai?

- Žinote, negaliu nepritarti. Kai būnu kelyje, nuolatos matau vieną ar kitą automobilį, kuris važiuoja kiek kitaip nei pagal logikos dėsnius reikėtų, tada ir pagalvoju, kad čia jau moteriškė važiuoja. Ir dažnai nesuklystu. Gal ir yra kažkas tokio, kad moterys vairuoja kitaip negu vyrai. Bet yra moterų, kurios vairuoja puikiai. Tiek vyrai, tiek moterys turi savų vairavimo minusų. Vyrai tiek gerai jaučiasi, kad kitąsyk nesugeba į save pažiūrėti kritiškai. O moterys į save prie vairo visada žvelgia kritiškai. Ir tai labai gera savikontrolė – neveltui statistika rodo, kad moterys padaro mažiau avarijų. Geriau ar blogiau, bet tikrai atsargiau pasistengs, apsižiūrės ir tik tada važiuos. Tas galvojimas, kad bijau, kad kaip čia man bus, dažnai išeina į naudą. Kodėl tas įvaizdis toks? Gal todėl, kad bailus dairymasis pro langą, įsikabinimas į vairą atrodo kvailai, o ne “krūtai”, vadinkime tai taip. Nes vyras, kuris užsimerkęs su vienu pirštu vairuoja, atrodo “krūtai”. Nežinia tik kieno pasekmės baisesnės būna. Čia daugiau įvaizdžio dalykas. Tegul kiekvienas į save savikritiškai pasižiūri, tada ir kandžių replikų mažiau reikės.

- Ar tikite, kad mašinoje pakabintas amuletas apsaugos nuo nelaimingų nutikimų ir sėkmę atneš?

- Tai vienas iš juokingesnių aspektų. Nėra nieko juokingesnio už automobilyje pakabintus kompaktinius diskus. Kažkada išsiaiškinau, kad veikia jie kaip antiradarai. Girdėjau tokį mitą. Sako, kad jie atmuša greičio matuoklio spindulį ar kažką panašaus. Atsimenate, kaip būdavo tos kvepiančios karūnos ar pagalvės ant palangės? Tai čia taip pat - mados reikalas. Aišku, kartais juokinga. Bet stilius parodo žmogaus suvokimą. Yra žmonių, kurie vežiojasi talismanus ir jais tiki. Šventinta duona, laimės pasaga ant grotelių, kryželis ant lango – man tokie sėkmės atributai juokingi, bet, kita vertus, tikėjimas, pasitikėjimas ir baimės suvaldymas tik į gera. Jei žmogus kitaip nesusitvarko su savo baimėmis ir prietarais, galima tik pasidžiaugti, kad jam amuletai padeda.