Žmogus ir automobilis

Maksas Melmanas: “Aš – neprastas vairuotojas”

Nuotaikingų dainų autorius ir atlikėjas Maksas Melmanas, daugelio geriau žinomas kaip grupės “Biplan” vokalistas, sako esąs neprastas vairuotojas. Dainininkas, neskubantis atriboti savo gyvenimo nuo muzikinės veiklos, atvirauja realiame gyvenime patiriantis daugiau liūdnų akimirkų: “Dažniau norisi pabūti vienam, išsiverkti. Aš - cholerikas. Nors, jei būtumėte mane kalbinusi prieš trejus metus, būčiau atsakęs, kad aš melancholikas. Ilgainiui viskas keičiasi. Scenoje aš labai panašus į tikrąjį save - pokštininką, netikėtumų ir staigmenų mėgėją”, - sako Maksas. Koncerto metu nevengiantis maloniai nustebinti susirinkusių gerbėjų, dainininkas sako, jog kelyje jis visiškai kitoks nei scenoje - atsargus, susikaupęs, jaučiantis atsakomybę ne tik už save, bet ir už šalia esantį.

- Ar seniai Maksas turi teises?

- Septynerius ar aštuonerius metus. Reikia pažiūrėti, tikslios datos nepamenu. Man, regis, tada “žiguliokas” dar buvo. Tiesa, teises gavau jau mokėdamas vairuoti. O pirmas mano automobilis buvo raudonas “Ford Escort”. Sportinis variantas. Na tiek, kiek “eskortas” gali būti sportinis automobilis. Aš jį nusipirkau už savo uždirbtus pinigus. Tai man ilgą laiką glostė savimeilę.

- Ar daug automobilių pakeitei po to pirmojo?

- Mmm... Suskaičiuoti? Dabartinis yra šeštas. Taip pat fordas. “Fort Probe”. Čia jau antras “Fort Probe”, prieš tai buvo sidabrinės spalvos. Ilgai aš jį turėjau - kokius trejus metus. Ir tik pernai vasarą nusprendžiau, kad reikia to paties modelio, tik kiek naujesnio, nes senoji mašinytė susidėvėti spėjo.

- Ar tau automobilis - tik susisiekimo priemonė?

- Ne tik. Man automobilis - saviraiškos priemonė. Pirkčiau bet kokį automobilį, jei man tai būtų nesvarbu. Nusipirkčiau kokį “Volkswagen Golf”, kurį taisyti pigiausiai kainuotų ir kuris pats praktiškiausias Lietuvoje, arba “Audi”. Džiaugčiausi ir nedėčiau tiek pinigų į jo taisymą, nepilčiau tiek daug, kiek dabar, į benzino baką. Man ne vis tiek, kokiu automobiliu važinėju. Bet tai nereiškia, kad esu “pižonas”. Tiesiog man patinka važinėti tokia mašina, kurioje jaučiuosi komfortiškai.

- Daug dėmesio skiri automobilio priežiūrai?

- Ne. Tai didžiausia mano bėda. Daug kam tai nepatinka. Dažnai klausia, kodėl mano mašinos viduje tokia purvynė, kodėl į plovyklą nenuvažiuoju. Aš pats labai džiaugiuosi ją į plovyklą nuvežęs. Tada ji tokia graži. Bėda, kad aš pats tinginys. Kartais žinau, kad reikia kažką padaryti, bet rankos nekyla. Vis rytoj ir rytoj.

- Ar esi patyręs nuotykių kelyje?

- Buvo visokių nuotykių. Kai aš toks grėsmingas vairuotojas. Buvau ir su mašina apsivertęs. Turėjau tokį BMW – “troikę chuligankę”. Su ja ir esu apsivertęs. Tuo pat metu, kai šėlo uraganas “Anatolijus”, atsimenate? Visa laimė, kad vienintelis nuostolis tebuvo sumaitotas automobilis, kurį teko nugabenti į sąvartyną. Bet tai tik daiktas. Gal tuo metu automobiliui pinigų ir nebuvo, bet tai niekis. Pasitaupei ir naują nusipirkai. Svarbiausia, kad niekas nenukentėjo.

- Ar dažnai stabdo kelių policininkai?

- Su policija nesipykstu. Nors greitis man nėra svetimas, bet stengiuosi juo nepiktnaudžiauti. Stengiuosi važinėti kuo saugiau. O kam reikia tų lakstymų? Tikriausiai jau praėjo tas laikotarpis, kai laksčiau kaip beprotis tik išsilaikęs teises. Turi stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų. Juk gali į ką nors įsirėžti. O jei dar šalia tavęs kažkas sėdintis žus ar visam likusiam gyvenimui taps invalidu? Pagalvoju tris kartus prieš ką nors darydamas - prieš spausdamas greičio pedalą. O greitai važiuoju tik tada, kai žinau, kad kelyje nieko nėra. Esu vienas pats ir rizikuoju tik savo gyvybe.

- Dažnai tenka važiuoti tamsiuoju paros metu?

- Labai dažnai. Po koncertų nusprendžiu, kad nelįsiu į viešbutį, ir tenka važiuoti. Kas čia tie du šimtai kilometrų.

- Gal turi savo automobilyje sėkmę nešantį talismaną?

- Girdėjau, kad “chebra” kabina savo mašinose kryžiukus arba kompaktines plokšteles. Mano automobilyje yra tokių daiktų, kurie man mieli. Negaliu sakyti, kad juos labai sureikšminu ar laikau savo talismanais. Ne. Tarkim, turiu mažiuką futbolo kamuolį, nes aš pats futbolininkas. Niekutis toks. Dar yra raktų pakabutis ir Didžiosios Britanijos vėliava. Anksčiau ant automobilio palangės gulėdavo. Dabar jos jau nebėra.

- Ar paveži autostopininkus?

- Dažniausiai važiuoju vienas. Mano automobilis praktiškai dvivietis. Trise jau pakankamai keblu. Ten greičiausiai šuniukui būtų patogu. Todėl ir važinėju arba vienas, arba su mergina. Jei kas stabdo, kai esu vienas, sustoju, nes ir pačiam teko kadaise stabdyti pakeleivingas mašinas. Važinėjau maršrutu Vilnius-Klaipėda. Prie jūros. Toje pačioje jaunystėje. (Kiek padvejojęs - Aut. past.). Na, paauglystėje.

- Kas paskatino įsigyti automobilį?

- Nuo visuomeninio transporto teko atsiriboti panašiai prieš kokius šešerius metus. Čia kai užgriuvo populiarumo lavina. Nesakau, kad sulaukti dėmesio iš žmonių man nepatinka. Bet labai nemalonu, kai troleibuse koks girtas sako: “ Ė, dainuok Anzelmutę”. Tai labai nemalonu. O žmogui pasakyti taip pat nieko negali. Bus neetiška. Ir dar vienas aspektas - važiuoti visuomeniniu transportu daug lėčiau nei nuosava mašina.

- Kokių dar užsiėmimų randi vairuodamas automobilį?

- Kalbuosi su savimi. Taip. Kalbuosi, o kartais ir diskutuoju. Man natūraliai taip išeina. Net ir rytą priėjęs prie veidrodžio su savimi pasikalbu. Aš nežinau, gal tai koks nesveikas požiūris? Gal ir ne.