Pagerino rekordą

Norvegijos kelių federacijos (OFV) duomenimis, pernai šalyje parduoti 138 265 nauji elektromobiliai. Tai sudaro 79,3 proc. visų lengvųjų automobilių pardavimų.

Daugiausia parduota JAV gamintojos „Tesla“ elektromobilių, bendrovei teko 12,2 proc. rinkos dalis.

Norvegija, kuri yra ir svarbi naftos ir dujų gamintoja, ir nulinės emisijos automobilių pradininkė, nesunkiai pagerino ankstesnį pardavimų rekordą – 64,5 proc., pasiektą 2021 m.

Elektromobilių registracijos per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius ES sudarė tik 8,6 proc. visų užregistruotų naujų automobilių.

Norvegija siekia, kad iki 2025 m. visi nauji automobiliai būtų nulinės emisijos – elektriniai ir vandeniliniai.

Žengia tikslo link

„Aštuoni iš dešimties žmonių pasirinko visiškai elektrinį, o ne vidaus degimo variklį – tai yra didelis žingsnis Norvegijos tikslo link, – pareiškė Norvegijos elektrinių transporto priemonių asociacijos generalinė sekretorė Christina Bu. – Mūsų žinia pasauliui yra visiškai aiški: dabar nėra jokio pasiteisinimo dėl vidaus degimo variklių lemiamos taršos, kai skubiai reikia išspręsti klimato krizę.“

Siekiant skatinti pardavimus, elektromobiliai buvo neapmokestinami, taip pat buvo taikomi mažesni kelių rinkliavos ir viešųjų automobilių stovėjimo aikštelių mokesčiai.

Vis dėlto, augant jų populiarumui ir sumažėjus valstybės pajamoms, Norvegijos institucijos pradėjo atšaukti kai kurias lengvatas.

„Tesla“ – išskirtinis reiškinys, o tai, kas vyksta Kinijoje, – cunamis, sukuriantis daugybę „Teslų“.

Nuo sausio 1 d. 25 proc. PVM lengvata perkant naujus elektromobilius taikoma tik pirmiesiems 500 tūkst. Norvegijos kronų (apie 50 500 JAV dolerių) kainos.

Subsidijos ar mokesčiai?

Vaidas Mackonis, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris, Transporto, logistikos ir transporto infrastruktūros praktikos grupės vadovas Lietuvoje ir asocijuotas teisininkas Mantas Benkunskas pabrėžė, kad toliausiai transporto elektrifikacijos srityje pažengusioje Norvegijoje gausus paskatų paketas pradėtas taikyti dar 1990-aisiais.

Norvegijoje skiriama ne fiksuota subsidija įsigyti elektromobilį, o PVM kompensacija. Taip skatinama įsigyti brangesnį ir dažnai geresnį elektromobilį nei kitose šalyse.

Be to, Norvegijoje visi nauji pastatai turi būti pritaikyti elektromobiliams įkrauti, viešuosiuose pirkimuose nebegali būti perkami iškastiniu kuru varomi automobiliai.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Norvegijoje jau seniai taikomi dideli automobilių ir taršos mokesčiai, nuo kurių elektromobiliai yra beveik arba visai atleidžiami. Dėl to jų įsigijimas ir eksploatavimas tampa tiesiog pigesnis nei automobilių su vidaus degimo varikliais.

Savo politiką norvegai grindžia paprastu faktu: subsidijos gali būti eksportuotos, o mokesčių išimtys – ne. Subsidijos tuština biudžetą, o mokesčiai pildo.

Rinka – nenuspėjama

Tvirtas pozicijas Norvegijos rinkoje išsikovojusi „Tesla“ pranešė 2022-aisiais pasaulyje realizavusi iš viso per 1,37 mln. elektromobilių – 47 proc. daugiau nei užpernai.

Anot analitikų, lūkesčių ir pardavimų skirtumas susidarė nepaisant agresyvių pirkimų skatinimo priemonių metų pabaigoje, taikant neregėtas 7,5 tūkst. JAV dolerių nuolaidas kiekvienam geriausiai parduodamam Y ar 3 modeliui.

Kita vertus, pernai „Tesla“ nepristatė nė vieno naujo modelio, be to, susiduria su stiprėjančia konkurencija iš senųjų automobilių gamintojų ir startuolių, tokių kaip „Lucid“ ir „Rivian“, kurie nuolat pristato naujų elektrinių transporto priemonių.

Gruodžio 30-ąją „Teslos“ vadovas Elonas Muskas pareiškė, kad ilgalaikiai bendrovės pagrindai yra stiprūs, tačiau trumpalaikė rinkos beprotybė – nenuspėjama.

Strategija: kinų bendrovė „Nio“ jau atidarė savo gaminamų elektromobilių baterijų keitimo stotis Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje. / insideevs.com nuotr.

Kiniškas cunamis

Automobilizmo tyrimų centro Duisburge (Vokietija) vadovas Ferdinandas Dudenhoeferis tvirtina: „Tesla“ – išskirtinis reiškinys, o tai, kas vyksta Kinijoje, – cunamis, sukuriantis daugybę „Teslų“.

Jo nuomone, Kinijoje gimsta nauja technologijų ir tiekėjų industrija, suteikianti didelių galimybių vietos elektromobilių gamintojams.

„Šioje šalyje naujausios inovacijos realizuojamos neįtikėtinai sparčiai“, – sakė F. Dudenhoeferis.

Jis atkreipė dėmesį į kinų bendrovės „Nio“ strategiją – kartu su pardavimais plėtoti savo gaminamų elektromobilių baterijų keitimo stočių tinklą.

Tie vairuotojai, kurie nenori ar neturi laiko įprastoms savo transporto priemonių įkrovų procedūroms, gali tiesiog pasikeisti eksploatuojamas baterijas naujomis, tai specializuotoje stotyje užtrunka vos keliolika minučių. „Nio“ planuoja šiemet Vokietijoje kartu su partneriais pastatyti bent 100 tokių serviso stočių.

Kartu su „Nio“ naujas Europos rinkos erdves užkariauja ir kiti Kinijos gamintojai – BYD, SAIC, „Geely“, „Great Wall Motors“, „Xpeng“. Ekspertų nuomone, bent 20 šios šalies bendrovių turi realių galimybių įsitvirtinti Senajame žemyne. Kinų koziris – jie siūlo gana kokybiškus skirtingų segmentų elektromobilius itin palankiomis kainomis.

„Netikiu, kad nors vienas gamintojas iš Kinijos galėtų kaip lygus konkuruoti su Europos, Japonijos ar Pietų Korėjos gamintojais“, – abejojo Vokietijos konsultavimo firmos „JSC Automotive“ vadovas Jochenas Siebertas.

Tačiau Matthiaso Schmidto, elektromobilių rinkos specialisto iš Berlyno, nuomone, kinai turi realių šansų.

„Turint galvoje „Teslos“ sėkmės istoriją, tik idiotas galėtų iš anksto nurašyti ir Kinijos gamintojus“, – pareiškė M. Schmidtas.