Niūri statistika

2025-ųjų trečią ketvirtį (liepa–rugsėjis) šalies keliuose eismo įvykių užfiksuota 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Žuvusiųjų skaičius išaugo 4,5 proc., sužeistųjų – 8,3 proc.

Per devynis šių metų mėnesius (sausis–rugsėjis) registruoti iš viso 2 247 eismo įvykiai, sužeista 2 611 žmonių, 93 žuvo.

„Ryškėja kelios pagrindinės tendencijos. Pirmiausia, po poros metų pertraukos eismo įvykių ir nelaimių skaičius vėl stipriai auga – tai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinės prevencinės priemonės nebeteikia ilgalaikio efekto. Taip pat didžiausias pokytis matomas tarp sužeistųjų, o žuvusiųjų skaičius, nors kinta mažiau, vis dar išlieka aukštas“, – sakė „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Pasak eksperto, pastarųjų penkerių metų eismo nelaimių dinamika žymi ne stabilų situacijos gerėjimą, o svyravimus, rodančius, kad eismo saugumo situacija Lietuvoje vis dar priklauso nuo kompleksinių veiksnių.

„Eismo įvykių skaičių veikia oro sąlygos, metų laikų kaita, kelio dangos būklė, transporto srautų intensyvumas, neatsargus eismo dalyvių elgesys. Be to, svarbus ir psichologinis aspektas – vairuotojų nuovargis, išsiblaškymas ir pernelyg didelis pasitikėjimas automobilio technologijomis. Vairuotojai neretai pasikliauja pagalbinėmis sistemomis, pamiršdami, kad sprendimus vis dar priima ir transporto priemonę valdo žmogus“, – komentavo A. Juodeikis.

Greičio įkaitai ir aukos

TKA duomenys patvirtina, kad pagrindinė žūčių keliuose priežastis išlieka ta pati – per didelis greitis arba pasirinktas nesaugus konkrečiai situacijai greitis.

A. Juodeikis pabrėžė: tokios nelaimės sudaro net trečdalį visų atvejų, kai keliuose žuvo eismo dalyviai.

Antroje vietoje – įvažiavimai į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimai (19 proc.).

Tyrimas: net 73 proc. apklaustųjų pripažino bent kartą viršiję leistiną greitį.

„Greičio viršijimas tebėra viena sunkiausiai išgyvendinamų vairavimo ydų. Kai kurie vairuotojai mano, kad keli papildomi kilometrai virš leistino greičio limito neturi kritinės reikšmės, tačiau būtent jie dažnai lemia skaudžiausius padarinius. Praradus automobilio kontrolę, net modernios saugos sistemos nebepadeda suvaldyti situacijos“, – sakė A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas taip pat patvirtino vis dar vyraujančius vairuotojų nusižengimus: net 73 proc. apklaustųjų pripažino bent kartą viršiję leistiną greitį, o 34 proc. yra kirtę ištisinę liniją.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų perėjose (27 proc.), atlieka neleistinus manevrus kelyje (22 proc.) ir nepaiso raudono šviesoforo signalo (20 proc.).

Atsargumo deficitas

Remiantis TKA duomenimis, šiemet daugiausia aukų keliuose sudaro automobilių vairuotojai (33 proc.), tačiau pėsčiųjų dalis per metus išaugo nuo 18 iki 23 proc.

Be to, eismo įvykiuose žuvusių keleivių dalis taip pat padidėjo nuo 17 iki 21 proc.

Pasak A. Juodeikio, vairuotojai dažniausiai segasi saugos diržus, tačiau keleiviai tai daro ne visada, ypač vykdami trumpų kelionių.

Pėstieji eismo dalyviai taip pat dažnai per mažai rūpinasi savo matomumu, tai ypač pasakytina apie judėjimą tamsiuoju paros metu.

„Eismo saugumo kultūra Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau ne visose srityse vienodai. Vairuotojai tampa atsargesni, tačiau keleivių ir pėsčiųjų elgesys keičiasi lėčiau. Dažnai manoma, kad kelių minučių kelionė nekelia pavojaus, bet būtent tokiose situacijose neretai nutinka skaudžiausi įvykiai. Pėstieji vis dar nepakankamai rūpinasi savo matomumu, nors būtent tai lemia, ar vairuotojas juos pastebės laiku ir tinkamai sureaguos“, – teigė A. Juodeikis.