Karštis – ne draugas
Medikai tvirtina, kad karštis blaško dėmesį, sukelia fiziologinių nepatogumų, todėl transporto priemonių vairuotojai greičiau praranda savitvardą. „Karštą vasaros dieną vairuotojai greičiau susinervina ir tampa labiau pažeidžiami aplinkos dirgiklių. Labai sumažėja jų dėmesingumas – atsisėdę prie vairo sunkiau susikaupia, dažnai pažeidžia Kelių eismo taisykles, juos pradeda piktinti ir kitų vairuotojų elgesys. Vasaros metu, o ypač tada, kai termometro stulpelis perkopia 20 laipsnių padalą ir toliau kopia aukštyn, vairuotojus dar labiau pykdo stovėjimas spūstyse“, –pasakoja vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis. Jis pateikia ir paprastą pavyzdį. „Įsivaizduokite, kad po ilgos darbo savaitės penktadienio pavakarę išsiruošėte į pajūrį ar pailsėti prie kokio nors ežero ir sustojate spūstyje. Mintimis jūs jau nukeliavote, jau galvojote, kaip netrukus merksite kojas į gaivų vandenį, o čia nelaboji spūstis“, – sako vyras. Kai yra tokia situacija, pasak vairavimo instruktoriaus, pradedamos laidyti įvairiausios replikos kitiems vairuotojams, jeigu automobilyje yra ir keleivių, nepasitenkinimą pradeda reikšti ir jie, o visa tai provokuoja dar didesnį nepasitenkinimą, susierzinimą bei pyktį.
Pykčio protrūkiai vasarą dažniausiai kyla dėl perkaitimo, didesnės oro temperatūros, kuri didina nuovargį, nepatogumo jausmą ir irzlumą aplinkai. Todėl vairuotojams rekomenduojama atsivėsinti automobilio saloną iki jiems tinkamos temperatūros. Tai natūraliai sumažina ir galintį kilti agresyvų elgesį prie vairo, nes žmogus tiesiog geriau jaučiasi. Vairuotojams vasarą taip pat pravartu visada turėti vandens, kuris numalšintų troškulį, ypač žinant, kad yra tikimybė patekti į automobilių spūstis.
Atsipalaiduoti negalima
„Karštą dieną agresyvaus vairavimo sąlygos automagistralėse iš tiesų puikios. Automagistralėse labai daug vietos lėkti – jei žmogus jaučia neigiamas emocijas dėl karščio ar yra sukaupęs daug pykčio dėl asmeninių priežasčių, jam lengviau spausti akceleratoriaus nei stabdžio pedalą“, – tvirtina ir psichologė Eglė Masalskienė. Ji priduria, kad supykusio vairuotojo organizme kaupiasi adrenalinas, kurį reikia išnaudoti, o stengiantis tai atlikti galima sukelti pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys rodo, kad vasarą Lietuvos keliuose eismo įvykių skaičius, palyginti su pavasario mėnesiais, išauga daugiau nei 30 proc. Vienos draudimo kompanijos žalų statistika atskleidžia, kad automobilių avarijos sezono metu iš miesto gatvių persikelia į pajūrį, kurortinius miestelius bei didmiesčių rajonus – šalia ežerų, upių, poilsiaviečių ir kitų pramogų vietų. Vasarą avarijų, palyginti su pavasariu, padaugėja Molėtų (30 proc.), Zarasų (22 proc.), Trakų (10 proc.) rajonuose, taip pat Druskininkų mieste (7 proc.). Didžiausias avarijų skaičiaus augimas fiksuojamas Palangoje ir Pagėgiuose – daugiau nei du kartus bei Neringoje – beveik keturis kartus daugiau nei pavasarį.
Kodėl atsiranda tokia statistika? K.Povilaitis turi vieną ir aiškų atsakymą – atostogos ir poilsis. „Žmonės įsijungia atostogų režimą – labiau atsipalaiduoja, tampa nebe tokie atidūs detalėms. Žinoma, to reikia kiekvienam, bet vairuotojas niekada neatostogauja, tad ir sėdus prie vairo reikėtų išjungti atostogų režimą“, – vaizdžiai kalba vairavimo instruktorius. Jis atkreipė dėmesį, kad ir kurortinių miestų gatvės daugumai vairuotojų nėra pažįstamos, todėl atsiranda ir žioplinėjimo kelyje. „Reikia suprasti, kad tokių išsiblaškiusių atostogaujančių prie vairo vairuotojų yra ne vienas ir jų koncentracija konkrečioje teritorijoje labai išauga, tad natūralu, kad kyla ir daugiau avarinių situacijų“, – pastebi pašnekovas.
Neverta pyktis
Vieną aiškų patarimą, kaip išvengti avarinių situacijų vasariškame kelyje, rasti nelengva, bet abu pašnekovai išskyrė vieną, kuris, abiejų akimis, buvo svarbiausias – nusiteikimas, kad kelyje gali tekti užtrukti ilgiau. „Tikriausiai, jeigu žinotume, kad tam tikru metu atsidursime spūstyje, paprasčiausiai išvažiuotume anksčiau ar vėliau, tačiau to žinoti neįmanoma, tad jau patekus į spūstį nereikia bandyti šokinėti iš vienos juostos į kitą ar gudrauti važiuojant avarine juosta, nes taip tik didinsite įtampą ir sau, ir aplinkiniams“, – mintis dėsto K.Povilaitis. Ištinka grandininė pykčio reakcija, kai vienas gudrutis bando tokią spūstį apvažiuoti avarine juosta, o vėliau bando sugrįžti į bendrą eilę. Tuomet kiti sąžiningai spūstyje stovėję vairuotojai jaučia nepasitenkinimą tokiam gudručiui – bando privažiuoti iki priešais važiuojančio automobilio ir prasideda toks pasistumdymas. „Kai yra tokia situacija, verta prisiminti, kad mes nesame tie, kurie turi baudėjo teisę. Jeigu esate nepatenkinti vairuotojo elgesiu, nerenkite jam linčo teismo, apie nekultūringą elgesį galite pranešti policijos pareigūnams arba jį užfiksuoti ir tuomet medžiagą perduoti atitinkamoms tarnyboms“, – sako K.Povilaitis. Pasak vairavimo instruktoriaus, neverta laiko aukoti ginčams kelyje, kurie visiškai beprasmiai ir tik provokuoja kitų vairuotojų nepasitenkinimą.
Vairuotojas niekada neatostogauja, tad sėdus prie vairo reikėtų išjungti atostogų režimą.
Naujausi komentarai