Lietuvoje tik šeši iš dešimties vairuotojų geranoriškai sumoka baudas. Latvijoje ši problema išspręsta: pažeidėjams skolininkams neleidžiama atlikti techninių apžiūrų.

Vangiai moka baudas

Nors sankcijos nusižengus Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimams Lietuvoje yra vienos griežčiausių visoje Europoje, kai kurie specialistai abejoja jų efektyvumu. Kodėl? Baudų surinkimo statistika liudija, kad iš nedrausmingų vairuotojų sugebama išieškoti tik šiek tiek daugiau nei pusę skirtų baudų.

Policijos ataskaitose apie praėjusiais metais oficialiai mūsų šalyje išaiškintus KET pažeidėjus nurodoma, kad į eismo priežiūros pareigūnų akiratį pakliuvo beveik pusė milijono (448 990) vairuotojų. Už įvairias "nuodėmes" jiems buvo skirta 42,7 mln. litų baudų. Tačiau surinkti iš pažeidėjų pavyko 25,1 mln. litų arba šiek tiek daugiau nei 58 proc. Per įstatymais nustatytą terminą į biudžetą negautų pinigų ieško antstoliai, kurie pernai iš nedrausmingų vairuotojų bandė išreikalauti daugiau nei 35 mln. litų.

Panašu, kad ir tai nėra panacėja drausminant kelių erelius. Antstolių rūmų turimais duomenimis, didelės administracinės baudos už pavojingiausius KET pažeidimus dažniausiai lieka popierinėmis sankcijomis – paprastai du iš trijų pažeidėjų išsisuka nuo atsakomybės.

Įžūlūs baudų rekordininkai

Nuo 1,5 iki 5 tūkst. litų siekiančias baudas už vairavimą neblaiviam, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos ir kitokius šiurkščius pažeidimus priverstiniu būdu susimoka tik trečdalis vairuotojų, geranoriškai to nepadariusių per įstatyme numatytą terminą.

Likusieji du trečdaliai pažeidėjų išvengia atsakomybės, nes niekur nedirba, neturi jokio turto arba tiesiog sugeba pasinaudoti administracinio poveikio priemonių įgyvendinimo spragomis.

Šiuos dalykus perpratę veikėjai įsigudrina baudų visiškai nemokėti. Kai kurie jų už šiurkščius KET pažeidimus turi užsidirbę po dešimt ir daugiau administracinių baudų, kurių bendra suma siekia keliasdešimt tūkstančių litų. Kuo šios sumos ir nominalūs administracinių baudų dydžiai drakoniškesni, tuo mažesnė tikimybė, kad pažeidėjas jas sumokės. Tai savotiška nebaudžiamumo atmaina.

Kaimynų latvių išradimas

Kad baudų už KET pažeidimus surinkimas gali būti efektyvus, puikiausiai įrodė kaimynai latviai.

Anot Latvijos transporto priemonių sertifikavimo ir kontrolės inspekcijos viršininko Janio Liepinio, analogiškos problemos, su kuriomis dabar susiduria Lietuvos policija, kaimyninėje šalyje buvo išspręstos baudų administravimą patikėjus techninių apžiūrų centrams (TAC). Pastarieji gali naudotis tam tikra administracinių teisės pažeidimų registro dalimi ir matyti, ar techninę apžiūrą pereiti atvykęs žmogus nėra nesumokėtomis baudomis įsiskolinęs biudžetui.

Automobilio patikra nepradedama, kol jis tos skolos nesumoka. Kadangi Latvijoje visi senesni nei trejų metų automobiliai "sveikatą" privalo tikrintis kasmet, todėl legaliai važinėti gali tik visiškai atsiskaičiusieji su valstybe. Įteisinus tokią sistemą, baudų už KET pažeidimus Latvijoje surenkama iki 94 proc. Tai geriausias rodiklis Europoje.

Vertingas pavyzdys Lietuvai

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis, klausiamas, ar galima panašių rezultatų pasiekti ir mūsų šalyje, pripažino, kad iš esmės tai padaryti būtų gana nesudėtinga.

"Technologinė bazė ir informacinė sistema jau yra, todėl reikia tik politinės valios nepalikti nemokančiųjų baudų likimo valiai", – tvirtina G.Šlėderis.

Jo teigimu, atlikus nedideles korekcijas kai kuriuose teisės aktuose ir TAC suteikus atitinkamus įgaliojimus, surinkti baudas ir Lietuvoje veikiausiai sektųsi kur kas geriau.

Tuo suinteresuoti turėtų būti ir vairuotojai. Juk kai kurie jų baudų laiku nesumoka ne iš blogos valios – suklysta pinigus pervesdami ar tiesiog keletu dienų pavėluoja. Jei dėl šių priežasčių į vėlesnį baudos išieškojimą įsijungia anstoliai, 50 litų bauda paprastai virsta mažiausiai 180 litų ir dar gerokai didesniu smūgiu piniginei.

Nesumokėtų baudų rekordas

Kauno apskrities Kelių policijos valdybos pareigūnų atmintyje iki šiol įstrigęs Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos gyventojas Vitalijus Vaščenka. Šis 26-erių vyras gali pretenduoti į kelių chuligano rekordininko nominaciją, nes per gana neilgą savo vairavimo stažą (vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2001 m.) pasižymėjo išskirtiniu sugebėjimu nepaisyti Kelių eismo taisyklių.

Paskutiniais policijos turėtais duomenimis, iki šių metų pradžios jis jau buvo padaręs 99 Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Anot pareigūnų, šis herojus niekur nedirba, tad ir jam paskirtų baudų nesivargina sumokėti. Iš viso jis skolingas 11 358 litus.

Dažniausi jo pažeidimai gana smulkūs: viršytas leistinas greitis, vairavimas neprisisegus saugos diržų ir panašiai.