Duomenys – iškalbingi

Anot „Sprinter tyrimų“ apklausos, dauguma vairuotojų įsitikinę, kad, esant palankioms oro sąlygoms, greičio viršijimas mieste yra saugus iki 10 km/val. (66 proc.), o užmiestyje – net iki 20 km/val. (85 proc.).

Tačiau mūsų dienraščio kalbinti specialistai išsklaido šį mitą. Jų žodžiais, net ir nedaug viršydami maksimalų leistiną greitį, nesvarbu, ar mieste, ar užmiestyje, vairuotojai smarkiai rizikuoja patekti į avarinę situaciją. Be to, labai svarbu suprasti, kad maksimalus leistinas greitis nebūtinai yra saugus.

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio, greičio viršijimas dažniausiai nulemia itin skaudžius autoįvykių padarinius.

„Raginame vairuotojus laikytis Kelių eismo taisyklių (KET), paisyti kelio ženklų nurodymų, važiuoti leistinu, saugiu greičiu. KET privaloma laikytis visuomet, nepriklausomai nuo to, kokios greičio kontrolės priemonės yra taikomos“, – primena pašnekovas.

Svarbu ir atstumas

Saugaus greičio pasirinkimas yra labai svarbus susidūrimo prevencijai. Esant normalioms oro sąlygoms, rekomenduojama laikytis atstumo, kuris būtų toks, kokį automobilis nuvažiuoja per 2 sek. Pavyzdžiui, jei važiuojama 50 km/val. greičiu, atstumas turėtų būti 25 m, 100 km/val. – 50 m. Tačiau, esant šlapiai dangai, stabdymo kelias pailgėja, todėl atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti dar didesnis.

Anot lenktynininko Vytauto Švedo, nepaisant teorijos, sunku tiksliai apibrėžti, koks greitis yra saugus, nes kiekvieną sykį stabdymo keliui įtakos gali turėti skirtingi faktoriai. Todėl ypač svarbu protingai rinktis važiavimo greitį, o atstumas dažnu atveju turėtų išaugti ne metrais, bet kartais.

„Daugelis vairuotojų klysta manydami, kad jų judėjimo orientyras yra maksimalus leistinas greitis, kurį konkrečiame ruože apibrėžia kelio ženklai. Tačiau leistinas ir saugus greitis yra visiškai skirtingi dalykai. Akivaizdu, kad net ir neviršijant leistino greičio galima važiuoti nesaugiai, pavyzdžiui, per liūtį. Mes netgi dalyvaudami lenktynėse sakydavome, kad, norint atvažiuoti greitai, kartais reikia važiuoti maksimaliai lėtai“, – pasakojo V. Švedas.

Trasoje saugiau

Daugkartinio Lietuvos čempiono žodžiais, jei vairuotojams norisi palakstyti ir išbandyti savo transporto galimybes, geriausia tai daryti specialiai tam skirtose trasose.

Nacionalinės sporto agentūros Infrastruktūros skyriaus vedėjo Rimanto Šerkšno teigimu, tokia vieta, kurioje vyktų ne tik lenktynės, bet ir saugaus eismo mokymai, galėtų tapti Kauno rajone įsikūrusi „Nemuno žiedo“ trasa. Pagal pasirašytą memorandumą dėl „Nemuno žiedo“ įveiklinimo, šį objektą norima rekonstruoti ir prikelti naujam gyvenimui.

R. Šerkšno žodžiais, šiek tiek patobulinus trasą, atsivertų galimybės propaguoti kone visus saugaus eismo būdus, pavyzdžiui, mokytis vairuoti esant šlapiai, slidžiai kelio dangai ir pan. Trasoje greičio mėgėjai, padedami profesionalių instruktorių, galėtų ne tik patys išbandyti ekstremalias situacijas, bet ir savo kailiu pajusti, kokių pavojų gali kilti kelyje nesilaikant saugaus greičio. Jo nuomone, pamatę, kokios grėsmės laukia, patenkinę adrenalino poreikį, lakstūnai galbūt ir gatvėje elgtųsi atsargiau.

„Tarkime, vairuotojas viršijo greitį rašydamas žinutę ar tiesiog stipriau paspaudęs pedalą. Jeigu tokį bandymą atliksime kelyje, bus nesaugu kitiems eismo dalyviams. „Nemuno žiedo“ trasos posūkiai turi nuslydimo zonas ir apsauginius atitvarus, tad, net ir padarius šiurkščią klaidą, automobilis ir vairuotojas liks apsaugoti nuo didesnės žalos“, – vardijo pašnekovas.

Publikacija parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos automobilių kelių direkcija.