Spūstys nesutrukdė

Viešuoju transportu Kaune kasmet pasinaudoja milijonai keleivių. Vieni jų vertina miesto autobusų ir troleibusų pranašumus, kiti pastebi ir trūkumų. Praėjusią savaitę išbandėme keletą maršrutų Centro link ir patys įsitikinome, ko vertas toks susisiekimo būdas.

Ankstyvą darbo dienos rytą prie „Kauno saulėtekio“ prekybos centro sėdome į 37-ojo maršruto autobusą. Pagal išankstinę prognozę, maždaug po 25 minučių turėjome atsidurti prie galutinio tikslo – Kęstučio gatvės pabaigoje, greta Muzikinio teatro. „Google Maps“ programėlėje patikrinus kelionės automobiliu grafiką, jis buvo 5–7 min. greitesnis.

Jau pirmojoje maršruto atkarpoje miestas mus pasveikino spūstimis. Į darbus, studijas ar kitais reikalais skubančių kauniečių transporto priemonės užtvindė rytines gatves iki pat Žaliakalnio. Ypač lėtai eismas judėjo ties žiedinėmis sankryžomis Kovo 11-osios ir Birželio 23-iosios gatvėse. Pagal pirminį planą po 13 minučių autobusu turėjome pasiekti Zoologijos sodą, tačiau spūstys kelionę kiek pavėlino. Vis dėlto nukrypimas nuo grafiko buvo minimalus.

Sumažėjo galvosūkių

Didesni iššūkiai laukė artėjant Centro link. Eismas lėtai stūmėsi nuo Parodos kalno, tačiau Centre gelbėjo A juostos. Tad prie galutinio kelionės taško atsidūrėme beveik minutė į minutę, kaip ir numatyta.

Automobiliu šis kelias rytais įprastai trunka mažiau nei 20 minučių, bet atvykus tenka ilgokai ieškoti parkavimo vietos. Centre jų sunku rasti ir jos nepigios. Valanda stovėjimo prie mūsų darbo biuro Kęstučio ir I.Kanto gatvių sankryžoje kainuoja nuo 1,2 euro. Arba iki 2 eurų, jei automobilį paliekame arčiau Laisvės alėjos. Per dieną susidaro solidi suma. Viešojo transporto vienkartinis bilietas, net ir perkant iš vairuotojo, kainuoja 1 eurą. Naudojantis daugkartiniu elektroniniu bilietu – 0,7 euro.

M. Grigelis: Viešasis transportas ir kitos darnaus judumo priemonės taps svarbiausiomis priemonėmis norint judėti Centre ir Senamiestyje. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasvėrę visus argumentus nusprendėme viešuoju transportu naudotis dažniau. Vienintelis per keletą savaičių užfiksuotas skirtumas – užuot vienam sėdėjus prie vairo, tą rytinį kelionės pusvalandį tenka praleisti kitų keleivių draugijoje.

Po pandemijos – augimas

Pasak kalbintų bendrovės „Kauno autobusai“ specialistų, iki Centro ir Senamiesčio driekiasi kelios dešimtys viešojo transporto maršrutų iš visų Kauno mikrorajonų. Į pačią miesto širdį – Laisvės alėją (ties E.Ožeškienės stotele) – net penkiolika autobusų ir penki troleibusų maršrutai.

Daugiausia maršrutų kursuoja per tankiausiai apgyvendintus mikrorajonus (Dainavą, Šilainius, Eigulius). Tarp gausiausią keleivių skaičių aptarnaujančių pirmauja 34G, 6, 18, 40, 37, 23, 3 maršrutų autobusai ir 1, 11, 13, 14, 7, 5 maršrutų troleibusai.

Įdomu, kad, vertinant aptarnaujamų keleivių Kauno mieste skaičius, per pastaruosius keletą metų buvo stebimas mažėjimas. 2019 m. pervežtų keleivių skaičius siekė daugiau kaip 48 mln. 2020 m. ir 2021 m. aptarnauta maždaug po 30 mln. keleivių. Tokį skirtumą lėmė pandemijos apribojimai šalyje ir priverstinai pasikeitęs žmonių gyvenimo būdas – darbas iš namų, laisvalaikio praleidimo įpročių kaita ir kt.

Dabar, mažėjant apribojimų, atitinkamai auga ir keleivių skaičiai. Šių metų kovo mėnesį užfiksuota daugiau kaip 3,4 mln. keleivių. 2020 m. šis skaičius siekė apie 2,2 mln. keleivių, o 2021 m. – apie 2 mln.

Maršrutai koreguojami

„Kauno autobusų“ specialistai paskaičiavo, kad vien pernai bendrovės viešasis transportas įveikė daugiau kaip 20 mln. km. Iš jų 13,7 mln. km sudarė autobusų rida, o troleibusų – 6,6 mln. Iki pandemijos laikotarpio, pavyzdžiui, 2019 m. bendras skaičius viršijo 23 mln. km.

Iššūkiai: at­vy­kus į Cent­rą au­to­mo­bi­liu ne­re­tai ten­ka il­go­kai paieš­ko­ti lais­vos par­ka­vi­mo vie­tos. / Vilmanto Raupelio nuotr.

Įdomu, kad mūsų išbandytas 37-asis autobusų maršrutas kovo mėnesį buvo pats populiariausias tarp tų, kurie pasiekia miesto Centrą. Juo per mėnesį važiavo virš 163 tūkst. keleivių. Daugiau nei po 130 tūkst. keleivių kovo mėnesį pasinaudojo 40-ojo ir 6-ojo maršruto autobusais. Troleibusais į Centrą važiavo beveik tiek pat kauniečių, kiek ir autobusais. Populiariausiu 1-uoju maršrutu – per 158 tūkst., 13-uoju ir 7-uoju – daugiau kaip po 130 tūkst.

Anot pašnekovų, maršrutai, susiję su Centru, koreguojami atsižvelgiant į metų laiką. Vasarą kai kuriais maršrutais važiuojama rečiau dėl to, kad sumažėja keleivių srautai – moksleiviams ir studentams prasideda vasaros atostogos, daugiau poilsiauja ir kiti gyventojai. Prasidėjus naujiems mokslo metams, maršrutai koreguojami taip, kad sugrįžusiems po vasaros poilsio būtų patogu keliauti tiek į mokymo įstaigas, tiek į darbą.

Beje, Kaunui tapus Europos kultūros sostine itin aktualu ir tai, kad viešuoju transportu nesunku pasiekti įvairias lankytinas miesto vietas.

Keliauja gerokai pigiau

Vis dėlto labiausiai viešojo transporto pranašumai išryškėja kalbant apie Centrą ir Senamiestį. Viena vertus, nebelieka galvos skausmo dėl minėtos parkavimo vietų paieškos ir gerokai didesnės nei kituose mikrorajonuose stovėjimo kainos.

Pabrangus degalams aktuali tapo ir kelionės savikaina. Lyginant 1 km kainas važiuojant automobiliu ir viešuoju transportu, akivaizdu, kad pastarasis yra gerokai pigesnis. Jei skaičiuotume, kad vidutiniškai automobilis sunaudoja 8 l degalų 100 km, o dabartinė degalų kaina siekia 1,7 euro už 1 l, 1 km kelionė automobiliu kainuotų 0,136 euro. Ir tai – dar neįvertinus tokių išlaidų kaip aptarnavimo, privalomojo draudimo, amortizacijos, parkavimo mokesčių ir kt.

Vidutiniškai vieno keleivio kelionė į Centrą driekiasi apie 5 km (iš Šilainių, Dainavos, Aleksoto ir pan.). Tad vien degalai tokiai kelionei kainuotų bent 0,68 euro, neįvertinus gausybės minėtų papildomų kaštų. Viešuoju transportu galutinė kelionės kaina sieks tik 0,70 euro (arba 0,35 euro, arba 0,14 euro, priklausomai nuo lengvatos).

Remiantis 2021 m. „Swedbank“ atliktu tyrimu, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kiek pinigų gyventojai pasirengę skirti savo automobiliui išlaikyti, galima daryti prielaidą, kad vidutiniškai per mėnesį ši suma sudaro apie 140 eurų. Maksimali suma, kurią galite išleisti viešojo transporto reikmėms per mėnesį, – vos 28 eurai.

Kaina: maž­daug 5 km ke­lio­nė į mies­to cent­rą au­to­bu­su ir au­to­mo­biliu ke­lei­viui kai­nuo­tų pa­na­šiai – iki 1 eu­ro, ta­čiau nuo­sa­vam au­to­mobi­liui dar pri­si­de­da eksp­loa­ta­ci­nės ir ne­men­kos par­ka­vi­mo iš­lai­dos. / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Žvelgia į ateitį

„Kauno autobusų“ specialistų skaičiavimais, greitieji maršrutai (6G, 17G, 27G) kelionės laiką sutrumpina apie 30 proc. O ir judant paprastais maršrutais Centre, persėdus iš automobilio į autobusą ar troleibusą, vis tiek galima sutaupyti vieną kitą minutę. Tiesa, anot pašnekovų, A juostų infrastruktūra mieste nelabai išvystyta, tad prioritetą suteikiančių eismo sistemų viešajam transportui dar trūksta.

Vis dėlto akivaizdu, kad dėl teikiamų pranašumų viešasis transportas galėtų tapti pirmuoju pasirinkimu keliaujant. Mąstant iš miesto ir valstybės strateginių pozicijų, sukurti prioritetą viešajam transportui keliuose yra pigiau nei kurti platesnę, automobilių srautų augimui pritaikytą kelių infrastruktūrą (t.y. tiesti / plėsti kelius, tiltus).

Pernai „Kauno autobusų“ bendrovę pasiekė net 100 hibridinių autobusų, kurie gerokai sumažino CO2 emisiją. Taip pat buvo sumažintos ir degalų sąnaudos. Hibridiniai autobusai, palyginti su kitomis standartinėmis transporto priemonėmis, 100 km sutaupo vidutiniškai 6 l dyzelino. Per mėnesį sutaupoma daugiau kaip 36 tūkst. litrų (vidutinė hibridinių autobusų rida per mėnesį – 607 tūkst. km). Troleibusai – taip pat viena iš aplinkai draugiškesnių transporto priemonių.

„Žvelgiant į ateities perspektyvą, nesunku suprasti, kad riboti asmeninių automobilių naudojimą miesto centre – neišvengiamas žingsnis siekiant skatinti aplinkos taršos mažinimą. Įvažiuoti į centrinę miesto dalį gali tapti komplikuota arba išvis neįmanoma. Tokioje situacijoje viešasis transportas ir kitos darnaus judumo priemonės (ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu) taps svarbiausiomis priemonėmis norint judėti  Centre ir Senamiestyje“, – įsitikinęs bendrovės „Kauno autobusai“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis.