Stabtelėjo net norvegai

„Tesla“ elektromobilių pardavimas pirmą 2025-ųjų mėnesį smarkiai sumažėjo daugelyje pagrindinių Europos rinkų.

Ekspertai teigia, kad tai – galima reakcija į E. Musko kišimąsi į Europos politiką.

Vokietijoje, kurios kraštutinių dešiniųjų partijai „AfD“ E. Muskas išreiškė palaikymą prieš vasario 23-iąją vyksiančius visuotinius rinkimus, o kitus šalies politinius lyderius ne kartą įžeidinėjo, „Tesla“ automobilių praeitą mėnesį nupirkta 59 proc. mažiau nei pernai sausį – tik 1 277.

Toks rezultatas užfiksuotas tuo metu, kai bendra Vokietijos naujų elektromobilių rinka ūgtelėjo daugiau kaip 1,5 karto, todėl „Tesla“ dalis joje sunyko nuo 14 proc. iki 4 proc.

Be to, Vokietijoje veikia vienintelė „Tesla“ gamykla Europoje.

Naujų „Tesla“ elektromobilių registracijos atvejų Prancūzijoje sausį per metus sumažėjo 63 proc., Norvegijoje – 38 proc.

Anot kitų rinkos ekspertų, viena „Tesla“ pardavimo Europoje kritimo priežasčių gali būti, kad potencialūs pirkėjai laukia atnaujinto Y modelio.

Ką liudija baterijos?

JAV automobilių pramonės milžinė „Ford Motor Co.“ paskutinį 2024 m. ketvirtį užbaigė pelningai, tačiau nurodė, kad šiemet pelningumas bus kuklesnis dėl kainų spaudimo.

Anot bendrovės, per pastaruosius tris praeitų metų mėnesius uždirbta 1,8 mlrd. dolerių grynojo pelno, palyginti su 526 mln. dolerių grynuoju nuostoliu per tą patį laikotarpį užpernai, pardavimų pajamoms augus 5 proc., iki 48,2 mlrd. dolerių.

„Nissan“ pareiškimas: „Honda“ sąlygos – nepriimtinos, tai beveik įžeidimas.

Spalio–gruodžio mėnesiais „Ford“ pardavė 1,188 mln. automobilių – 3,1 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau pareiškė, kad 2025-aisiais kainos rinkoje gali kristi maždaug 2 proc.

Bendrovės generalinio direktoriaus Jimo Farley’aus teigimu, elektromobilių įrangos, pirmiausia baterijų, srityje JAV atsilieka nuo Kinijos mažiausiai dešimčia metų.

Pasak stratego, anksčiau būtent kinai siekė prieigos prie amerikiečių intelektinės nuosavybės, šiuo metu kryptis – atvirkščia: 2026-aisiais „Ford“ išplės ličio-geležies fosfato (LFP) baterijų gamybą, pagrįstą Kinijos kompanijos CATL patirtimi.

Japonai nesusitarė

Netikėtai susiklostė Japonijos gamintojų „Nissan Motor“ ir „Honda Motor“ derybos dėl bendros įmonės sukūrimo.

Ryšiai nutrūko, kai „Honda“ pasiūlė sunkiai besiverčiančią konkurentę paversti antrine įmone, atsisakant plano integruotis į naują holdingo bendrovę.

„Nissan“ vadovai tokį pasiūlymą kategoriškai atmetė.

„Pateiktos sąlygos – nepriimtinos. Tai beveik įžeidimas“, – interviu „Wall Street Journal“ pareiškė „Nissan“ atstovas.

„Honda“ ir „Nissan“ ketino sukurti trečią pagal dydį automobilių gamintoją pasaulyje, kad galėtų pasivyti „Tesla“ ir Kinijos elektromobilių įmones.

„Nissan“ idealiu partneriu būtų gamintojas iš JAV, nes Šiaurės Amerika – pagrindinė šios kompanijos rinka.