Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas: už balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo šeši, o penki susilaikė.  

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis tikino, kad esama minimalios tikimybės, kad taršių automobilių savininkai bus patikrinti, nes tai daryti turintys aplinkosaugininkai neturi pakankamai tinkamos įrangos.

„Aplinkos apsaugos departamentas gali tikrinti tik labai nedidelę dalį automobilių Lietuvoje, jie turi gal tik du įrenginius per visą Lietuvą, ir vargu ar turės daugiau“, – teigė jis.

Pasak jo, tikėtina, kad nebus nustatyti ir turintieji neveikiančią gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą arba ją koregavę vairuotojai.

„Tikimybė, kad tie pažeidėjai, kurie šiandien drąsiai važinėja su taršiais automobiliais, bus sustabdyti, patikrinti, yra minimali. Ir jeigu tu žinai, kad už tai gresia tik įspėjimas, niekada savo automobiliu iš anksto nesirūpinsi ir nesusitvarkysi. Bauda yra numatyta visiškai nedidelė, o mes žinome, kad už pirmą administracinį nusižengimą, susimokant per dvi savaites savanoriškai, užtenka sumokėti pusę minimalios baudos. Tai siektų tik 50 eurų“, – svarstė parlamentaras. 

Pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą arba iš jos, bet problema yra turbūt sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas (...)

 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pareiškė, kad problema yra ne lengvųjų automobilių, o krovininio transporto tarša.

„Pagrindinė tarša Lietuvoje yra ne iš tų kelių lengvųjų automobilių, kuriais žmonės važiuoja į darbus arba veža vaikus į mokyklą arba iš jos, bet problema yra turbūt sunkusis transportas, tai yra krovininis transportas, kuris tranzitu važiuoja per Lietuvą, ir turbūt valdantiesiems reikėtų pasižiūrėti, ką padarėte dėl to, kad veiktų būtent e. tollingo sistema, kad  sunkusis transportas neįvažiuotų į Lietuvą, kuris per ją pravažiuodamas labiausiai ir teršia“, – teigė K. Mažeika.  

Administracinių nusižengimų kodekso pataisos numato, kad už automobilių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, naudojimą bus skirtas arba įspėjimas, ko dabar nėra, arba palikti galiojančias baudas – 100–300 eurų gyventojui ir  300–500 eurų įmonės vadovui.

Įspėjimu siekiama, kad žmogus ar įmonė daugiau nenusižengtų ir galėtų taršų automobilį arba pertvarkyti, arba keisti mažiau taršiu.

Per pataisų svarstymus komitetuose buvo aiškinama, kad dažnai vairuotojai net nežino, kad mašina teršia, nes ji neišmeta matomų dūmų.

Šiek tiek griežčiau norima bausti už automobilius su neveikiančia gamintojo išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Tokiais atvejais be įspėjimo būtų iškart skiriamos baudos – 100–300 eurų gyventojui, o įmonės vadovui – 300–500 eurų.

Už pakartotinus pažeidimus abiem atvejais baudos augtų atitinkamai iki 300–500 eurų ir 600–900 eurų.