– Povilai, autoklubas skaičiuoja jau septintąjį sezoną. Kaip vertinate šiuos metus?

– Taip, tikrai turime jau sukaupę nemažai patirties, nes autosporto varžybose dalyvaujame jau septynerius metus. Aišku, nuolat kai kurių dalykų mokomės, nes esame studentiška komanda, vieni baigia studijas ir palieka autoklubą, kiti prisijungia ir vėl turi praeiti visą mūsų mokyklą.

Tad vienareikšmiškai vertinti sezono negaliu. Visada stengiamės maksimaliai pasiekti užsibrėžtus tikslus, kartais tai pavyksta, o kartais ne. Šis sezonas mums šiek tiek sunkesnis, nors ir pradėjome ganėtinai ambicingai.

Organizatorių nuotr.

Sezono startas pavasarį buvo puikus. Nors ir neturėjome išskirtinai aiškių pilotų kaip kitais sezonais, tačiau automobilius mūsų inžinieriai paruošė puikiai. Padarėme visus namų darbus ir laukėme pirmų Žiedo čempionato varžybų Latvijoje. Išvažiavome optimistiškai nusiteikę, žinojome trasą, jokių netikėtumų nebuvo ir pasiektas rezultatas mus tenkino.

Visada stengiamės maksimaliai pasiekti užsibrėžtus tikslus, kartais tai pavyksta, o kartais ne.

Kas nustebino – dalyvių gausa. Praėjusiai metais „BMW CUP 325“ turėjome apie 30 automobilių, o šiemet jų prie starto linijos išsirikiavo virš 50-ies. Paaugo ne tik dalyvių kiekybė, bet ir kokybė.

– Kada pajutote, kad konkurencija sustiprėjo?

– Ypač stipriai tai pajutome Suomijoje, kur likome antro dešimtuko gale, nors esame įpratę būti TOP10. Tačiau šita tendencija matosi pažvelgus į visus etapus, nes TOP10-tukas nebėra taip lengvai pasiekiamas bet kuriame etape.

Visgi, Suomijoje turėjome daugiausia problemų. Mums buvo pirma tokia tolima išvyka ir ji tapo sudėtinga visais aspektais net ir kalbant apie logistiką, nes dalis komandos važiavo automobiliais ir kėlėsi keltais, kita dalis skrido. Reikėjo viską suderinti ir suplanuoti.

Taip pat turėjome didesnių tikslų trasoje, nei pavyko pasiekti. Galima sakyti patys save nustebinome su prastesniu pasirodymu nei tikėjomės.

Nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo, taip pat dar turėjome avariją, kur vienas iš mūsų automobilių apsivertė. Varžovai taip pat buvo labai stiprūs. Esame įpratę būti Top 10, o Suomijoje tai mums nepavyko.

Tad iššūkių ir sunkumų, kaip matote, buvo daug ir įvairių, tačiau susipažinome su trasa, matome savo klaidas ir kitą sykį tikimės pasirodyti jau daug solidžiau nei šiemet.

– Šiemet jau ketvirtą kartą dalyvavote 1006 kilometrų lenktynėse Palangoje. Kaip sekėsi?

– Taip, komanda šiose prestižinėse lenktynėse dalyvauja jau 4-us metus iš eilės. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, koncentravomės ties „BMW 325“ klase. Gaila, kad šiemet sumažėjo dalyvių skaičius: pernai jų buvo apie 40, o šiemet - 30. Gausiausiai dalyvių pritraukė „GT3“ ir „GTOPEN“ klasės, kur jau varžėsi prabangūs „Porsche“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ar „Lamborghini“ automobiliai.

Nors dalyvių ir mažiau, tačiau bendras sportinis lygis išaugęs. Tikriausiai konkurencija buvo didžiausia per visą mūsų dalyvavimo istoriją. Komandos turėjo konsultantus iš užsienio, kaip sakiau, daugiau buvo galingų ir brangių mašinų. Tai rodo, kad komandos turi didesnius biudžetas, daugiau investuoja ne tik į techniką, bet ir komandų pasiruošimą, strategiją ir kt.

Žvelgiant į mūsų komandos pasirodymą, tai esame tikrai juo patenkinti. Nors ir pralaimėjome savo tiesioginiams konkurentams, tačiau pasirodėme tikrai gerai. Klasėje varžėmės kaip lygūs su lygiais, kol nepatyrėme avarijos ir turėjome sustoti remonto darbams. Nors mūsų inžinierių komanda ir buvo paruošta bei dirbo fantastiškai – per minimalų laiką sutvarkė priekinę pakabos dalį, bet tai mums vis tiek kainavo šešis ratus, kuriais ir pralaimėjome.

Tačiau bendroje įskaitoje likome 22 vietoje, iš viso dalyvavo 31 komanda. Lenktynėse vis dar dalyvaujame su pačia lėčiausia technika, todėl, manau, kad tai tikrai geras pasirodymas.

Reikia atsižvelgti į tai, kad komandoje buvo ir du nauji pilotai, kurie pasirodė taip pat puikiai.

– Viena iš piločių buvo mergina. Tai ne toks dažnas reiškinys autosporte.

– Išties nėra dažnas. Bet mūsų komandos narė Emilija Ulvydaitė laužo visus stereotipus. Šiemet dar tik mokyklą baigusi sportininkė parodė, kad važiuoja greičiau nei dauguma vyrukų, priima drąsius ir greitus sprendimus. Džiaugiamės, kad ji prisijungė ne tik prie KTK „Racing Division“ komandos, bet ir papildė Kauno technikos kolegijos ruošiamų inžinierių gretas.

Norime, kad ji taptų pavyzdžiu, kad merginos autosporte gali varžytis kaip lygios su kitais ir čia laukiami yra visi, kurie tiesiog turi aistrą technikai.

Organizatorių nuotr.

– Kokie komandos artimiausi planai ir tikslai?

– Ruošiamės likusiems Žiedo etapams. Jau dabar matome, kad aukšto sportinio rezultato pasiekti nepavyks, tad orientuojamės į patirties ir žinių sėmimąsi – pradedant inžinieriais ir baigiant pilotais. Kaip minėjau, labai daug ko išmokstame ekstremaliose situacijose, kaip Suomijoje ar Palangoje, kai reikia dirbti neįprastose sąlygose, prie didelių karščių, užkaitusių stabdžių sistemų ir pan. Tada būna geriausia mokykla mūsų inžinieriams.

Taip pat ieškosime atsakymo, kodėl šiemet nesurandame savo greičio, ar problemos slypi technikoje, ar kiti ją tiek ištobulino ir į ją investavo, kad tiesiog nepavejame. O gal kažkur suklydome, kažko nepadarėme.

Tikrai galiu pagirti konkurentus. Labai jaučiame jų didelius žingsnius į priekį. Tačiau tikrai nesiruošiame pasiduoti ir stengsimės tobulinti tiek automobilius, tiek ir savo vairavimo techniką, komandinį susidirbimą ir kitus aspektus, kurių visuma nulemia pergales trasoje.