Prisitaikys prie greičio

Eismo srautas juda nevienodu greičiu ir tai bene pagrindinė avarijų bei netikėtų spūsčių priežastis. Spaudžiant akceleratoriaus pedalą išlaikyti pastovų greitį nėra paprasta, tad daugelyje automobilių jau šiandien montuojama pastovaus greičio palaikymo sistema – ją gali turėti net ir tokie miesto mažyliai kaip "Fiat 500".

Prieš kelerius metus išpopuliarėjo patobulinta paprastos sistemos versija. Ant automobilio stiklo įmontuotas radaras stebi tos pačios krypties eismą ir, priartėjus prie kitos lėčiau važiuojančios transporto priemonės, automatiškai sumažina važiavimo greitį. Tai padidina saugumą ir leidžia vairuotojui atsipalaiduoti tiesiame kelyje, o visas eismo srautas juda tolygiau.

Stabdymo sistema

Dar praėjusį dešimtmetį idėja, kad automobilis gali pats sustoti kelyje netikėtai atsiradus kliūčiai, skambėjo kaip utopija. Tik ne automobilių gamintojų galvose.

Šią idėją jie pamažu ištobulino iki tokio lygio, kad autonominio stabdymo sistemos gali būti montuojamos į bet kokį gatvėje matomą automobilį – jos yra net sunkvežimiuose. Manoma, kad autonominio stabdymo sistemos padarys didžiulį proveržį eismo saugumo srityje, nes jos leidžia išvengti arba sumažina susidūrimų vienam automobiliui atsitrenkiant į kito galą skaičių.

Dar praėjusį dešimtmetį idėja, kad automobilis gali pats sustoti kelyje netikėtai atsiradus kliūčiai, skambėjo kaip utopija. Tik ne automobilių gamintojų galvose.

Nepriklausomos saugumo agentūros "EuroNCAP" duomenimis, kas antra avarija yra būtent tokia. Pavyzdžiui, kai kuriuose automobilių modeliuose jau montuojama sistema pritaikyta būtent miestui – ji veikia važiuojant iki 30 km/val. greičiu. Pernelyg greitai artėjant prie kliūties, ji įspėja vairuotoją garsiniu signalu, o šiam nereaguojant – pradeda palengva stabdyti. Jeigu vairuotojas nesureaguoja ir į tai, sistema pradeda stabdyti maksimaliu pajėgumu ir leidžia arba visiškai išvengti avarijos, arba sumažinti jos padarinius.

Manoma, kad, kiekvienam automobiliui turint analogišką sistemą, avarijose sužalojamų žmonių skaičius sumažėtų 26 tūkst. kasmet. Europos Komisijoje jau girdimos kalbos, kad autonominio stabdymo sistema taptų privaloma kiekvienam naujam automobiliui, kaip jau yra ABS (stabdžių antiblokavimo sistema), VDC (elektroninė stabilumo programa, kartais vadinama ESP), TPMS (padangų slėgio stebėjimo sistema) ir kitos.

Galinio vaizdo kamera

Prieš dešimt metų galinio vaizdo kamera buvo itin retas pranašumas, įrengta tik prabangiausiuose automobiliuose. Šiandien patogiai ir saugiai manevruoti atbuline eiga gali daugelio kompaktinių automobilių vairuotojai, ir nėra abejonių, kad ši sistema greitai taps standartinė visoje Europoje, kaip jau tapo JAV.

Pirmosios galinio vaizdo kameros nebuvo labai kokybiškos, o tamsiuoju paros metu – iš esmės nenaudingos. Tačiau šiuolaikinės filmavimo technologijos net išmaniajame telefone leidžia sutalpinti puikias kameras, ką jau kalbėti apie automobilio bagažinės dangtį. Todėl šiandien tai labai naudingas atributas, leidžiantis drąsiau manevruoti siaurose vietose ir važiuoti atbuline eiga.

Įprastos tapo šildomos sėdynės Šiaurės Europos šalyse, kaip ir Lietuvoje, kur šildymo sezonas trunka beveik pusmetį, o šildomų sėdynių sezonas automobiliuose – dar ilgiau. Net ir gegužės mėnesį, kai rytais temperatūra dar nepakyla iki dviženklio skaičiaus, šildomų sėdynių mygtuką paspaudžia dažnas vairuotojas.

Klimato kontrolė

Automobiliai dar negali važiuoti savarankiškai, tačiau daugybę funkcijų juose gali atlikti robotai – kompiuteriniai asistentai. Vienas jų – reguliuoti klimatą.

Paspaudus vienintelį mygtuką "Auto", automobilio salone yra palaikoma nustatyta temperatūra. Jeigu reikia saloną pašildyti, autorežimu veikianti sistema pati supras, kad šviežią orą reikia pūsti į kojas – taip šiluma salone pasklis tolygiau. Jei vėsinti – oras bus pučiamas į veidą. Jokių šilto ir šalto oro rankenėlių, oro pūtimo stiprumo reguliavimo – sistema viską atlieka pati, o vairuotojui tereikia vairuoti. Šiandien jau beveik visų naujų automobilių standartinėje įrangoje yra oro kondicionierius, tačiau klimato kontrolė dažniausiai užsakoma papildomai. Tai trūks nebeilgai – po kelerių metų ir šis pranašumas turėtų būti standartas.