Siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, įrodymai stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui galėtų būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui „Automatinė eismo kontrolė“.

Pasak D. Gaižausko, parengti  tokį projektą paskatino Lietuvoje pradėta aktyviai naudoti automatinė greičio kontrolės sistema – trikojai.

Trikojai greičio matuokliai – tai puiki prevencinė automatinė pažeidimų fiksavimo priemonė, skirta užtikrinti eismo saugumą avaringiausiose miestų vietose. Visgi ši priemonė privalo atlikti prevencinę administracinių nusižengimų, tačiau ne baudų ar gąsdinančią funkciją“, – mano D. Gaižauskas.

Jis pastebi, kad šiuo metu iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos matyti, kad vairuotojus gąsdina nauja greičio kontrolės sistema: vairuodami jie jaučia įtampą, daugiau dėmesio skiria ne koncentracijai į kelią, vairavimą, o žvilgčiojimui į kelkraščius, ieškant greičio matuoklių.

„Maža to, priartėję prie nežymėto ir sunkiai matomo trikojo greičio matuoklio, vairuotojai, net neįsitikinę, kad tai daryti saugu, staigiai stabdo transporto priemonę, taip sukeldami pavojų už jo važiuojantiems eismo dalyviams. Be kita ko, socialinėje erdvėje vairuotojai su kitais vartotojais aktyviai dalijasi nuotraukomis, darytomis vairuojant transporto priemonę, su užfiksuotais trikojais greičio matuokliais bei jų lokacijomis mieste. Taigi šiuo atveju susiduriama su priešinga siekiamiems tikslams situacija, kuomet automatiniai greičio matuokliai, skirti didinti eismo saugumą ir mažinti avaringumą, veikia priešingai ir skatina vairuotojus vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, staigiai stabdyti, taip sukeliant grėsmę kitiems eismo dalyviams, bei jausti nuolatinę įtampą kelyje. Sunkiai matomoje vietoje pastatyti trikojai greičio matuokliai taip pat kelia vairuotojų nepasitikėjimą policijos pareigūnais“, – sako D. Gaižauskas.

Tokiu būdu automatiniai pažeidimų fiksavimo prietaisai atliktų prevencinę, o ne baudžiamąją ar gąsdinančią funkciją.

Šių trikojų greičio matuoklių sukeliamų pasekmių būtų galima, jo nuomone, išvengti ir užtikrinti maksimalų eismo saugumą prieš automatinius (nedalyvaujant pareigūnui) administracinių nusižengimų fiksavimo prietaisus įrengus informacinius kelio ženklus „Automatinė eismo kontrolė“.

„Eismo dalyviai (vairuotojai) būtų iš anksto kelio ženklu informuojami apie automatinę eismo kontrolę, dėl ko ją kirstų jau sulėtinę transporto priemonės greitį, staigiai nestabdydami, nejausdami įtampos kelyje, nesinaudodami mobiliuoju įrenginiu, siekiant informuoti kitus apie prietaisą, ir taip nesukeldami pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tokiu būdu automatiniai pažeidimų fiksavimo prietaisai atliktų prevencinę, o ne baudžiamąją ar gąsdinančią funkciją“, – sako D. Gaižauskas.

Šiuo metu pagal Kodekso nuostatas, administraciniams nusižengimams, susijusiems su transportu ir kelių ūkiu, nustatyti, kaip įrodymus, leidžiama fiksuoti transporto priemonės nuotraukas arba vaizdo įrašus, kuriose užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimus užfiksuojamus stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, nedalyvaujant pareigūnui.

Visgi, kaip pastebi D. Gaižauskas, ne visiems automatiniams pažeidimų fiksavimo prietaisams yra privalomas informacinis kelio ženklas.

Pagal Kelių eismo taisyklių 636 punktą informacinis kelio ženklas „Automatinė eismo kontrolė“ yra privalomas tik kelio ruožams, kuriuose yra įrengti (stacionarūs) nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai.