Didžiausios rizikos metas

Lietuvoje tamsiu paros metu įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojama arba žūsta žmonių. Automobilių kelių direkcijos turimais duomenimis, pastaraisiais metais sutemus kasmet vidutiniškai žūdavo apie 60 pėsčiųjų – maždaug tris kartus daugiau nei dieną.

Absoliuti dauguma tragiškų eismo nelaimių susijusios su matomumu, kurį dažnai komplikuoja meteorologinės sąlygos – lietus, dulksna ar šlapdriba. Atlikti eksperimentai rodo, kad atšvaito neturintis pėsčiasis tampa pastebimu, kai iki jo lieka maždaug 50 m. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti. Dviratininkas ar pėsčiasis su atšvaitu, šviesą atspindinčia liemene ar žibintu matomas maždaug už 120–150 m, net važiuojant įjungus artimąsias šviesas.

Šiek tiek fiziologijos

Medikai pastebi, kad naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, o su amžiumi tiksliai fiksuoti, kas vyksta judėjimo trajektorijoje – ypač intensyvaus eismo sąlygomis – iš tiesų nemažas iššūkis. Vairuotojų poreikis šviesai (norint gerai matyti) kas trylika metų padvigubėja. Kitaip tariant, 60-mečio sulaukęs vairuotojas automobilį turėtų papuošti net aštuoniais žibintais.

Pačios pavojingiausios situacijos pėstiesiems tamsoje atsiranda tuomet, kai prasilenkia du priešpriešiais važiuojantys automobiliai.

Pačios pavojingiausios situacijos pėstiesiems tamsoje atsiranda tuomet, kai prasilenkia du priešpriešiais važiuojantys automobiliai. Akademinėse studijose, nagrinėjančiose vairuotojų akinimo problemas, teigiama, kad netikėtai dideliu šviesos srautu apšviesta akis prie naujų sąlygų prisitaiko maždaug per 10 sekundžių. Vadinasi, maždaug tiek laiko važiuojama itin prastai matant arba visai nematant, kas vyksta kelkraščiuose. Apakintas vairuotojas 20 m atstumu nuo priešpriešinio automobilio nemato nieko. Tokiomis aplinkybėmis nepastebimi net atšvaitą segintys ar šviesą atspindinčias liemenes dėvintys žmonės. Spėjama, kad iki 15 proc. eismo įvykių tamsiuoju paros metu įvyksta būtent dėl vairuotojų akinimo.

Geras matomumas

Dėl regos vairuotojas gauna apie 90 proc. informacijos. Šios informacijos kiekis ir jos kokybė priklauso ne tik nuo to, kiek geros žmogaus akys, bet ir nuo apšvietimo kokybės. Tiksliau, automobilio žibintų, tinkamo jų sureguliavimo, tvirtinimo, švaros, reflektorių ir sklaidytuvų būklės. Kad tai rimta problema, patvirtina ir techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" duomenys. Renkama statistinė informacija liudija, kad Lietuvos keliais zujančių automobilių žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema: beveik 18 proc. tikrinamų transporto priemonių žibintai turi didelių trūkumų. Beje, kuo automobilis senesnis, tuo padėtis prastesnė. Antai 7–17 m. amžiaus grupėje (beveik 36 proc. Lietuvoje registruotų automobilių yra senesni nei 21 metų) šviesos ligos kamuoja daugiau nei trečdalį tikrinamų automobilių.

Asociacijos specialistai akcentuoja, kad labai dažnai automobilininkai, bandydami patobulinti automobilio žibintus, griebiasi šarlataniškų gudrybių ir halogenines lempas pakeičia LED šviesos šaltiniais. Tačiau tokia saviveikla ne išsprendžia kelionių naktį problemas, o sukuria naujų – techninėje apžiūroje kontrolieriai, pastebėję skirtumą tarp žibintų žymėjimo ir jų skleidžiamos šviesos, automobilį paskelbs turintį didelių trūkumų. Be to, net jei po tokios lempučių rokiruotės pats vairuotojas ir mato toliau, absoliučia dauguma atvejų kiti eismo dalyviai akinami.