Sukčiai persikėlė į gatves

Kaip atskirti sukčių sukeliamas avarijas, aiškino „Lietuvos draudimo“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.

– Visada atrodo, kad kažkam gal nutiks, bet tikrai ne man. Pasirodo, kad tokių atvejų Lietuvoje yra ir nemažai, kai sukčiai fiktyviai sukelia eismo įvykius arba kitą nesklandumą ir sukelia žalos?

– Taip, sėdint prie vairo visada atrodo, kad visi vairuotojai tiesiog nori nuvažiuoti nuo taško A iki B ir visi yra malonūs, drausmingi ir paslaugūs. Bet kiekvieną dieną eisme dalyvauja ir tokie žmonės, kurie turi piktų kėslų ir nori įtraukti niekuo dėtus vairuotojus.

Mūsų draudikų duomenys rodo, kad ir tokių fiktyvių atvejų, ir žalų skaičius auga. Prieš dvejus metus turėjome apie du tūkstančius fiktyvių transporto žalų. Pernai turėjome virš trijų tūkstančių. Tai reiškia, augimas yra apie trisdešimt kelis procentus per metus.

Tai mastai auga ir tikriausiai vairuotojams žinutė būtų žinoti, kaip tie sukčiai veikia, kokiose vietose, kokiose situacijose ir kaip to išvengti.

Kalbant apie fiktyvią žalą, yra ne tik vadinamieji pakišinėtojai, bet šiaip žmonės pabando pridėti papildomų žalų, ko nenutiko, padidinti sumą, bet tame skaičiuje, kurį paminėjau, tikrai labai didelę dalį sudaro nesąžiningi vairuotojai, kurie nesiima pastangų, kad išvengtų eismo įvykio, o dažnai ir patys jį inicijuoja.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Penki milijonai – kitas skaičius. Ir čia jau kalbu apie tas žalas. Ar tai yra draudimo išlaidos už tas tyčines, pavadinkime, avarijas arba situacijas?

– Jeigu taip galima sakyti, tai yra draudikų sužvejoti pinigai, kurie potencialiai galėjo būti kaip išmoka už fiktyvią žalą.

– Papasakokite, kaip atrodo tos schemos? Nes pakišinėjimas reiškia, kad specialiai žmogus sukelia avarinę situaciją, ar ne?

– Visiškai teisingai.

– Ir kaip atrodo ta schema?

– Paprastai tai yra miestas, nes mieste yra daug automobilių, didelis srautas. Miestuose yra ir probleminių vietų, kurios galbūt yra sunkiau įveikiamos vairuotojams, pavyzdžiui, žiedai, įvažiavimai į žiedus, persirikiavimai.

Jeigu kalbėtume apie Vilnių, čia būtų mūsų Savanorių žiedas, po to šalia Senosios pedagoginės, Olandų žiedas. Tos vietos yra tokios probleminės, kur vairuotojas priima sprendimus čia ir dabar – persirikiuoja, stabdo, nestabdo, praleidžia, nepraleidžia.

Ir, žinoma, tie sukčiai šia veikla užsiima nuolat. Jie jau daugmaž žino, kaip reikėtų veikti, ir orientuojasi į dvi vairuotojų grupes.

Jie jau daugmaž žino, kaip reikėtų veikti, ir orientuojasi į dvi vairuotojų grupes.

Pirmoji grupė yra žaliojo lapo vairuotojai, kurie tikrai yra atsargūs. Jeigu daro manevrą, tai iš karto rodo posūkį. Viską daro gal truputėlį su uždelsimu. Tas sukčiams suteikia manevro laisvės.

Ir antroji grupė yra vyresnio amžiaus vairuotojai, kurie irgi galbūt vairuoja atsargiai, praleidžia ir iš to neryžtingumo kartais sukčiai priima sprendimus, kuriuos jie po to panaudoja.

– Tai kad ir eilinė situacija – važiuoja, užkiša, greitai stabdo ir taip sukelia avarinę situaciją? Kaip tas schemas išaiškinate? Kaip suprasti netgi vairuotojams, kad tai yra tyčinė avarija?

– Jeigu kalbant apie pačią situaciją, tai klasikinė situacija yra rikiavimasis į kitą eismo juostą, kai atrodo – pasižiūri, nėra automobilio, pradedi manevrą, automobilis iš kažkur atsirado ir jo priekinė dalis, jūsų galinė automobilio dalis susiglaudžia.

Kitas variantas – staigus užstabdymas, dažnai net pastatant kitą automobilį bendrininką šalia, kad nebūtų galimybės išvengti susidūrimo. Ir tada jau tas, kuris atsitrenkia, aišku, yra kaltas.

Ką naudoja tie vadinamieji pakišinėtojai – psichologinį spaudimą, kad čia ir dabar greitai sutvarkome. Visi turime privalomąjį draudimą, bet streso būsenoje netgi siūloma atsiskaityti grynais. Susitvarkome, policijos nekviečiame, jokių problemų.

Patikėkite, kai yra netikėtas įvykis, žmonės pamiršta ir savo telefono numerį, ir valstybinius numerius, ir asmens kodą. Tokioje afekto būsenoje pakišinėtojai ir gaudo žmones.

– Sakėte, kad tai vyksta dažniausiai miestuose, sankryžose, žieduose. Visa tai yra glaudžiai susiję su kameromis, ypatingai didžiuosiuose miestuose.

– Čia vienas iš dalykų, ką pasitelkiame. Vaizdo stebėjimo kameros, kaip ir minėjote, yra dideliuose mazguose. Taip pat nemažai vairuotojų turi vaizdo registratorius – tiek priekyje, tiek gale. Tai yra išskirtinai naudinga priemonė. Jeigu jį turite, tikrai galima atsekti visą veiksmų seką – kas nutiko – ir tai yra svarbus įrodymas aiškinantis patį įvykį.

O šiaip draudikams labai daug pasako to vadinamojo pakišinėtojo avarijų istorija. Jeigu žmogus per metus sugeba 10 ar 20 kartų pakliūti į eismo įvykį, čia jau užsidega raudonos lemputės ir tikrai domimės, giliau žiūrime.