Turite kompiuterį, interneto ryšį ir mėgstate automobilių sportą? Tuomet jums nėra nė vienos kliūties startuoti virtualiame pasaulio ralio čempionate ir išmėginti jėgas su šimtais varžovų visame Žemės rutulyje. Jokių papildomų išlaidų, jokių licencijų, jokios rizikos.

Ar tai reiškia, kad virtualios lenktynės gali pakeisti realias ir numalšinti adrenalino troškulį? Į šį klausimą atsakyti prašėme dviejų automobilių sporto autoritetų – trenerio Jono Dereškevičiaus ir ralio meistro Arūno Strumskio.

Kompiuterinės pamokos

Vienas labiausiai patyrusių Lietuvos ralistų kaunietis A.Strumskis patikino, kad lyginti emocijų, patiriamų vairuojant profesionalioms lenktynėms parengtą "Subaru Imprezą STi" tegu ir su pačiu tobuliausiu simuliatoriumi, negalima.

"Jei suformuoti biudžetą, kurio reikia norint startuoti tradicinėse ralio lenktynėse, nebūtų taip sudėtinga, galbūt apie kompiuterinius ralio žaidimus apskritai niekas iš sportininkų nekalbėtų. Kita vertus, vairuodamas virtualų automobilį gali patirti tikrai daug emocijų, nes sąlyčio taškų su realiomis lenktynėmis – apstu. Visų pirma būtina žinoti taisykles, laikytis tam tikros tvarkos, stengtis kuo greičiau įveikti trasą, reguliuoti automobilį ir t. t. "Richard Burns Rally" žaidime visi šie dalykai perteikiami labai realistiškai, todėl azartas įsiplieskia itin lengvai", – tikino A.Strumskis.

Sportininko teigimu, pasirengti realioms lenktynėms žaidžiant kompiuterinį ralio žaidimą greičiausiai nepavyks, tačiau tikrai padės suvokti kai kuriuos varžybų ir netgi automobilio valdymo principus. Bene naudingiausias dalykas, kurio galima išmokti, – klausytis virtualaus šturmano skaitomos kelio stenogramos.

"Tai viena pačių svarbiausių tikrai greito važiavimo ralyje sąlygų. Nors "Richard Burns Rally" žaidime pateikiamos trasų stenogramos nėra idealios, suprasti bendrus jų sudarymo ir naudojimo principus tikrai galima. Kai kurie patyrę lenktynių pasaulio autoritetai netgi sako, kad tikras ralis prasideda tada, kai sugebi valdyti automobilį pagal šturmano komandas. Kompiuteris šiuos procesus gali gerokai palengvinti", – samprotavo A.Strumskis.

Lietuvoje jau trejetą kartų buvo rengiamas virtualus šalies ralio čempionatas, kuriame iššūkį patyrusiems automobilių sporto vilkams galėjo mesti ir mokinukai. Pašnekovas pripažino, kad jau per pirmas daug emocijų sukėlusias ralio vakarones paaiškėjo, jog tikrose ralio varžybose sukaupta patirtis yra menka pagalbininkė mėginant konkuruoti su vaikais, vairuotojo pažymėjimą gausiančiais geriausiu atveju po dešimtmečio. Antrojo virtualus šalies ralio čempionato, kurį organizavo TV laidos "Autopilotas" kūrybinė grupė, nugalėtoju tapo 9 metų berniukas.

"Vaikai viską perpranta daug greičiau nei suaugusieji, todėl natūralu, kad virtualiose lenktynėse, kur automobilis valdomas naudojant žaidimo konsolę ar vairalazdę, mokinukai buvo savoje stichijoje. Sportinio vairavimo įgūdžiai čia nėra visiškai beverčiai, tačiau pergales lemia kiti dalykai", – pripažino A.Strumskis.

Nemirtingumo iliuzija

Kalbėdami apie kompiuterinių lenktynių favoritų ir tikrų ralio meistrų elgsenos skirtumus važiuojant virtualiomis trasomis pašnekovai pastebėjo, kad pastarieji netgi žaidime stengiasi pasverti riziką. O vaikai žino, kad visos problemos išsprendžiamos vienu kompiuterio klaviatūros mygtuku – davus komandą "restart" viskas pradedama iš naujo.

"Čia slypi gana rimta problema, nes žaidime padaręs klaidą ir sudaužęs virtualų automobilį, po akimirkos gali startuoti vėl. Jokio remonto, jokių išlaidų, jokio skausmo. Ilgai žaidžiant gali susiformuoti tam tikra nebaudžiamumo ir nemirtingumo iliuzija. Tai tikrai pavojinga", – perspėjo J.Dereškevičius.

A.Strumskis taip pat pastebėjo, kad įgūdžiai meistriškai žaisti atsiranda prie kompiuterio praleidžiant dvi tris valandas kasdien.

"Čia tas pat, kas mokantis groti smuiku ar gitara – kuo daugiau laiko skiri instrumentui, tuo geresnių rezultatų pasieki. Kuo ilgesnę pertrauką padarai tarp vieno ir kito pratybų seanso, tuo sunkiau pasivyti dirbančius kasdien. Kita vertus, nepuoselėjant pretenzijų tapti virtualaus ralio pasaulio čempionu, žaidimą galima puikiai panaudoti nuotaikai praskaidrinti darbe per kavos pertraukėles", – dėstė A.Strumskis.

Pasaulio čempionatas – svetainėje

Vienas azartiškiausių "Richard Burns Rally" žaidimo gerbėjus vienijančių projektų – dalyvavimas realiuoju laiku vykstančiuose pasaulio ralio čempionatuose.

"Per dvi tris dienas užsiregistravę žaidėjai jiems patogiu laiku turi įveikti keliolika ar keliasdešimt virtualių greičio ruožų. Startavus visiems dalyviams (kartais jų susirenka 200–300) gali ne tik palyginti savo rezultatus ir analizuoti klaidas. Geriausias mano rezultatas, rodos, aštunta vieta", – pasakojo A.Strumskis.

Beje, "Subaru" automobiliais prekiaujantis verslininkas nepatingėjo nenaudojamą sportinio automobilio sėdynę paversti kėde prie darbastalio, ant kurio stovi kompiuteris, žaidžiant naudojamas vairas, pavarų perjungimo svirtis ir akceleratoriaus bei stabdžių pedalai. Naujausi ir geriausi ralio žaidimo priedai, padedantys sustiprinti tikroviškumo jausmą, kainuoja apie 800 litų. Norint patirti dar daugiau emocijų, kompiuterį galima prijungti prie svetainėje esančio plačiaekranio televizoriaus.

Smegenų mankšta

Treneris J.Dereškevičius sukonstravo sudėtingą stimuliatorių, kuriame vairuotojo sėdynė sumontuota ant specialių traukių, imituojančių beveik visas inercines jėgas, kurias jaučia tikrame automobilyje važiuojantis sportininkas.

"Kad ir kokius tikroviškus įspūdžius kurtų simuliatorius, vis dėlto tai tik instrumentas, padedantis geriau suvokti lenktynininko mąstyseną ir koreguoti kai kuriuos dalykus. Darant tai kvalifikuotai, galima pasiekti tikrai neprastų rezultatų. Neatsitiktinai pasaulinio lygio lenktynininkai, turintys vadinamąsias A1 licencijas, ne sezono metu itin daug laiko praleidžia prie specialių kompiuterinių simuliatorių. Tokia technika brangi, o mokymo metodikos sudėtingos. Todėl tikėtis, kad sėdint prie buitinio kompiuterio pavyks išmokti tobulai važiuoti tikrose ralio ar žiedinių lenktynių trasose, naivu. Žaidimas ir yra tik žaidimas", – dėstė J.Dereškevičius.

Jo teigimu, nors vairuojant virtualų automobilį galima įgyti tam tikrų realios mašinos valdymo gebėjimų, niekas negali garantuoti, kad jie bus naudingi tikrovėje. Dar daugiau – susiformavus klaidingiems refleksams, toks žmogus gatvėje gali būti pavojingesnis, nes jo reakcijos į automobilio elgseną gali būti neadekvačios.

"Žinoma, galima panaudoti kompiuterinį žaidimą treniruotėms, tarkim, susipažinti su kokia nors trasa. Tačiau kad ir kokia kokybiška būtų žaidimo grafika, ekrane matomus vaizdus turėtų komentuoti tą trasą savo akimis matęs lenktynininkas. Antraip susikurtas trasos vaizdinys gali gerokai skirtis nuo realybės", – perspėjo treneris.

J.Dereškevičiaus manymu, virtualios lenktynės niekada neatstos tradicinio ralio ar žiedinių lenktynių, todėl jei dėl kokių nors priežasčių tenka atsisakyti tikro sporto, laiką geriau leisti skaitant literatūrą ar mankštinantis, o ne sėdint prie kompiuterio.