Purvini keliai ir murzini automobiliai – įprasta mūsų šalyje. Vairuotojai vadovaujasi logika „mašiną plauk neplovęs – už poros posūkių bus vėl tas pats“, o kelininkai sako dirbantys Sizifo darbą.

Bendrovės „Plaunu pats“ plovyklų skyrių vadovas Rimtautas Žilaitis teigia, kad daugiausia klientų plovyklos sulaukia pavasarį ir rudenį.
„Viskas priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu lyja, vairuotojai į plovyklą nebevažiuoja, ypač tokią žiemą kaip ši“, – sakė R.Žilaitis.
Savitarnos plovyklos specialių cheminių priemonių apsaugai nuo purvo neturi, o automatinėse galima pasirinkti programas, skirtas druskoms nuplauti.

„Estetinis vaizdas keliuose pasikeistų, jei pagerintume kelių kokybę – reikia juos valyti specialiomis priemonėmis, galbūt druskos nepilti, nes nuvažiavus 5 kilometrus keliu, kur buvo pilta druskos, automobilis tampa baltas. Kol keliai neplaunami, nešluojami, iš statybviečių purvas patenka į gatves, tol situacija nepagerės“, – sakė „Plaunu pats“ plovyklų skyrių vadovas.
Tačiau neatrodo, kad artimiausiu metu būtų įmanoma atsisakyti keliams barstyti naudojamos druskos. Ši priemonė pigi ir efektyvi, nesvarbu, kad po žiemos automobiliai rūdija, ardoma kelių danga. Nors visame pasaulyje atliekami tyrimai, nerandama geresnės alternatyvos įprastai keliuose barstomai druskai.

Pavyzdingi Vokietijos keliai

Žvelgiant į Vakarų Europos šalių kelius – vaizdas estetiškas. Kas lankėsi Vokietijoje ar Austrijoje, tai gali patvirtinti. Lietuvos vežėjai, keliaujantys į šias šalis, taip pat daug dažniau naudojasi plovyklų paslaugomis.
„Įvažiavę į Vokietiją mūsų šalies vežėjai skuba nusiplauti sunkvežimius, nes purvinas jų keliuose šalia švarių ir blizgančių vokiečių automobilių policininkams tampi labiausiai į akį krintančiu taikiniu. Todėl visi stengiasi nusiplauti transporto priemones, kad neišsiskirtų iš kitų“, – apie tenykščius papročius pasakojo bendrovės „Linava“ serviso paslaugų projektų vadovas Miroslavas Gudas.
Pašnekovo teigimu, visai kitokia situacija žvelgiant į Rytus – esą iš Rusijos atvažiuoja tokios mašinos, kurių net spalvą sunku pamatyti.
„Ar matėte nors kartą vasarą plaunamus kelius Lietuvoje? Sovietmečiu, atsimenu, tokia praktika būdavo taikoma, o dabar nežinia, ar apskritai kas nors turi tokios technikos ir kiek ji kainuoja. Automobilį gali plauti kiek nori, bet tai yra ir kelininkų problema“, – įsitikinęs M.Gudas.

Keliuose trūksta kultūros

Vis dėlto kelių valymu besirūpinančios bendrovės turima technika nesiskundžia – vien viešoji įmonė „Automagistralė“ naudoja 20 valyti ir 3 šiukšlėms rinkti pritaikytas mašinas. Šios bendrovės direktorius Vladislovas Molis sako, kad jo žinioje esantys keliai yra gerai prižiūrimi.
Jo teigimu, viena iš bėdų, kodėl keliai nėra pavyzdinės būklės, yra vairuotojų kultūros stoka.
„Kitas dalykas – pas mus sunkvežimiai veža smėlį, skaldą ar šiukšles dažniausiai neuždengus krovinio, jis barstosi ant važiuojamosios dalies. Kai žmonės supras, kad negalima taip daryti, tuomet vaizdas keliuose pasikeis. Kol kas tai yra Sizifo darbas, bet reikia jį dirbti“, – nelinksmai kalbėjo „Automagistralės“ direktorius.
Per metus ši įmonė pakelėse surenka apie 3 tūkst. kubinių metrų šiukšlių, kurias priduoti į sąvartynus kainuoja apie 30 tūkst. litų. Žiemą magistralėse šiukšlių surinkimo mašina kursuoja dukart per savaitę, vasarą – triskart.