Techninė apžiūra stringa dėl lempučių

Daugiausiai iš pirmo karto pereiti techninę apžiūrą sutrukdo nesutvarkyta automobilio apšvietimo sistema.

Pernai techninę apžiūrą iš pirmo karto Klaipėdos zonoje perėjo 50,5 procento automobilių.

Bendras Lietuvos vidurkis siekia 56 procentus.

Žibintai nerūpi

Technines apžiūras atliekančios bendrovės „Transkona“ generalinis direktorius Paulius Pleskovas teigė, kad pernai kas penktame automobilyje pastebėti nesureguliuoti artimųjų ir tolimųjų šviesų žibintai.

Labai retai vairuotojai nuvažiavę į servisą sureguliuoti šviesų paprašo, kad meistras patikrintų ir rūko žibintus.

Beveik visuomet pamirštami į buferį įmontuoti rūko žibintai.

Taip pat dažnai būna sugedęs valstybinio numerio apšvietimas. Nors dabar esant dviem lemputėms, sugrupuotoms į vieną žibintą, viena gali nešviesti.

„Dažniausiai nebešviečiančių lempučių nepastebi tie, kurių valstybiniai numeriai sumontuoti ant bagažinės dangčio. Stipriau trinktelėjus lemputės atsikrato ir nebešviečia“, - pastebėjo „Transkonos“ direktorius gamybai Algimantas Idzelis.

„Tai parodo, kad vairuotojai nekreipia dėmesio į smulkmenas. Nuvažiuoja į servisus pasitikrinti pakabą ir stabdžius, o apšvietimo sistemą pamiršta“, - mano P.Pleskovas.

Perkant automobilį „Transkonoje“ galima pasitikrinti jo techninę būklę.

Yra galimybė rinktis tikrinti vien tik stabdžius, pakabą arba kompleksiškai visus automobilio mazgus.

Retam rūpi patikrinti, ar šviečia būsimojo automobilio posūkių, stabdžių lemputės ar rūko žibintai.

Neatlaiko žarnelės

„Dėl priekinės pakabos gedimų techninės apžiūros nepereina 16 procentų automobilių. Tačiau galinės pakabos gedimai sudaro tik apie penkis procentus“, - vardijo P.Pleskovas.

Taip pat labai dažnai žiemą techninės apžiūros atlikti atvažiuojama vasarinėmis padangomis.

Dažniausiai taip atsitinka nusipirkusiems ką tik iš Vokietijos ar Prancūzijos atvarytą automobilį.

Anot P.Pleskovo, trečias dažnai pasitaikantis gedimas yra silpni galinio tilto stabdžiai, tai sudaro apie 8,5 procento gedimų.

Net aštuonis kartus rečiau būna susilpnėję priekinio tilto stabdžiai. Tačiau dešimt procentų gedimų sudaro rankinis stabdys.

Šiuo metu padėtis yra pastebimai pagerėjusi.

Prieš dešimt metų stabdžių sistemos gedimai sudarydavo net 40 procentų gedimų.

„Nors ir dabar pasitaiko, kai stipriau patraukus už rankinio stabdžio trūksta jo trosas. Bandant stabdžius ant stendo neatlaiko žarnelės. Kai kurie vairuotojai pyksta dėl patirtų nuostolių, kiti padėkoja už rastą gedimą“, - pasakojo A.Idzelis.

Apie aštuoni procentai gedimų būna susiję su dujų išmetimo sistema. Dažniausiai vamzdis būna prastai pritvirtintas arba prakiuręs.

„Leidžiama duslintuvo vamzdžius pakeisti ir kitais, nebūtinai pirktais iš parduotuvės. Svarbiausia, kad nesikeistų dujų išmetimo sistemos konstrukcija. Bakeliai ir katalizatorius turi atitikti gamyklos nustatytus reikalavimus“, - priminė P.Pleskovas.

Savadarbiai balionai

Pernai nuo lapkričio 1 dienos buvo pradėta tikrinti ir dujinė įranga.

Manyta, kad apie 30 procentų automobilių Lietuvoje yra varomi dujomis.

„Lietuvoje dujiniai automobiliai sudaro 8-10 procentų nuo bendro skaičiaus“, - teigė P.Pleskovas.

55 procentai automobilių su dujine įranga techninę apžiūrą praėjo iš pirmo karto nevertinant kitų trūkumų.

Dažniausiai techninė apžiūra nepavyko, nes balionas dujomis nebuvo pripildytas daugiau nei iki 50 procentų tūrio.

Taip pat variklis turi būtinai dirbti maitinamas dujomis.

Taip pat neretas trūkumas tai, kad jau būna pasibaigęs dujų baliono galiojimo laikas, nėra identifikacinės lentelės.

Tuo atveju, kai baliono identifikavimo lentelėje yra nurodyta tik pagaminimo data, kita baliono patikra turi būti atlikta ne vėliau kaip 10 metų nuo jo pagaminimo.

„Kartais atvažiuoja įsidėję į bagažinę paprastus buitinius balionus. Tokius savadarbius dalykus pamačius net šiurpas ima“, - pasakojo A.Idzelis.

Neretai techninės apžiūros nepavyksta pereiti ir dėl prastai prikabintų dujų vamzdelių, įtrūkusių šlangelių.