Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį vienoje su draudimo sutarčių sąlygomis susijusioje byloje, kuri įneš dar daugiau aiškumo tiek automobilių savininkams, tiek draudikams. Tad kas svarbu ir ką būtina žinoti?

Šioje byloje automobilio savininkas kreipėsi į teismą dėl draudiko atsisakymo sumokėti sutartyje sutartą išmoką po transporto priemonės vagystės. Ji buvo pavogta iš gyvenamajam namui priklausančios aikštelės. Pastaroji stebima vaizdo kameromis, aptverta metaline tvora, į kiemą galima įvažiuoti tik pro metalinius vartus.

Pagal sudarytą draudimo sutartį, transporto priemonė buvo apdrausta nuo visų rizikų, įskaitant ir vagystę. Apie įvykį automobilio savininkas pranešė policijai ir draudimo bendrovei, tačiau ši, praėjus kelioms dienoms, atsakė, kad draudimo išmokos nemokės, nes įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Priežastis – vagystės metu transporto priemonėje buvo ir jos registracijos liudijimas. Kyla natūralus klausimas – kaip faktas, jog automobilio savininkas paliko dokumentus užrakintame automobilyje, susijęs su tuo, kad automobilis buvo pavogtas?

Draudimo bendrovė tai aiškino sutarties nuostatomis. Iš tiesų automobilio savininko su draudiku sudarytoje sutartyje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis ir transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos dėl automobilio vagystės, jei transporto priemonėje buvo palikti automobilio dokumentai arba degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai, arba neįjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), nurodytos draudimo sutartyje.

Teismas tokiai sutarties nuostatai paprieštaravo – nenustatyta, kad registracijos liudijimo palikimas būtų turėjęs įtakos vagystei. Vadinasi, vagystė būtų įvykusi nepriklausomai nuo to, ar asmuo paliko automobilio registracijos dokumentus transporto priemonėje ar ne.

Teismo vertinimu, vagystę lėmė kitos priežastys, pavyzdžiui, automobilio paklausa rinkoje, tad tokio pobūdžio draudimo taisyklių pažeidimas turi būti vertinamas ne kaip pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, bet kaip pagrindas sumažinti jos dydį.

Advokatas Deivis Valiulis teigia, kad tokia LAT nutartis byloje svarbi ne tik konkrečiu atveju. "Pastaruoju metu teismas formuoja praktiką, kurioje didesnė atsakomybė tenka ne vartotojui/klientui, bet paslaugos teikėjui – aiškinama, kad būtent šiam tenka ir pareiga tinkamai paaiškinti vartotojui visas sutarties sąlygas", – teigia D.Valiulis. Pasak jo, LAT ėmęsis bylos nustatė, kad teismai privalo vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, o konstatavus, kad tirtos sąlygos pripažįstamos nesąžiningomis – panaikinti jų galiojimą. Tokia išvada pagrįsta ES Direktyva, kurioje teigiama, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informacijos lygio.