Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai, išanalizavę turimus statistinius duomenis, atskleidžia penkias aplinkybes, kuriomis šalies vairuotojai dažniausiai patiria eismo įvykius.

Rikiavimasis į kitą eismo juostą

Draudikų duomenimis, pats nesėkmingiausias manevras Lietuvos vairuotojams yra rikiavimasis iš vienos eismo juostos į kitą. Būtent dėl jo gyventojams dažniausiai tenka pildyti eismo įvykio deklaracijas.

„Nors rikiuotis iš vienos eismo juostos į kitą vairuotojams miestuose tenka dažnai, tačiau už transporto priemonių vairo sėdantys asmenys ne visuomet sugeba tai padaryti tinkamai. Dažniausiai to priežastis – neatsargumas, išsiblaškymas, nepasivarginimas žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlį ar šoninius veidrodėlius. Be to, prie didelio incidentų tokiose situacijose skaičiaus prisideda ir vairavimo kultūros stoka – vairuotojai ne visuomet užleidžia kelią besirikiuojantiems eismo dalyviams arba patys mėgina agresyviai prasibrauti į reikiamą juostą užkirsdami kelią kitiems“, – sako „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Sustojimas prieš perėją

Draudimo bendrovės statistika rodo, kad antra dažniausiai pasitaikanti eismo įvykių aplinkybė yra transporto priemonių apgadinimas vienai iš jų sustojus praleisti pėsčiųjų, o kitai nespėjus sustabdyti ir atsitrenkus į pirmosios galą. Tokios situacijos yra pavojingos dar ir dėl to, kad jose gali nukentėti per perėję einantys pėstieji.

Dažniausiai to priežastis – neatsargumas, išsiblaškymas, nepasivarginimas žvilgtelėti į galinio vaizdo veidrodėlį ar šoninius veidrodėlius. Be to, prie didelio incidentų tokiose situacijose skaičiaus prisideda ir vairavimo kultūros stoka.

„Nuo priekyje važiuojančių automobilių visuomet reikėtų laikytis saugaus atstumo, stebėti kelio ženklus ir kitų eismo dalyvių manevrus, o artėjant pėsčiųjų perėjai sumažinti greitį. Ypač atsargūs vairuotojai turėtų būti pėsčiųjų zonose, šalia mokyklų ir vaikų darželių“, – primena R. Bieliauskas.

Išvažiavimas iš šalutinio kelio

Nemažai problemų vairuotojams kelia ir išvažiavimas iš šalutinio kelio. Draudikų duomenimis avarijos, kurios įvyksta nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, pagal dažnumą yra trečioje vietoje. Tokios nelaimės neretai būna labai skaudžios, jose ne tik sumaitojami automobiliai, bet ir sužalojami ar net žūsta žmonės.

„Visuomet reikėtų atkreipti dėmesį į pirmumą kelyje nurodančius kelio ženklus, jų paisyti, o sankryžose įsitikinti, kad atstumas nuo pagrindiniu keliu atvažiuojančių automobilių yra pakankamai didelis, jog būtų galima spėti saugiai įvažiuoti į kelią. Nesant kelio ženklų ar šviesoforų sankryžose privalu laikytis dešinės rankos taisyklės“, – pažymi R. Bieliauskas.

Važiavimas atbuline eiga

Nepakankamai atsargūs vairuotojai Lietuvoje yra ir važiuodami atbuline eiga. Taip važiuojant sukelti eismo įvykiai taip pat yra tarp dažniausiai pasitaikančių. Anot R. Bieliausko, kliūčių automobilio gale vairuotojai dažniausiai nepastebi dėl neatidumo – paprastai tiesiog neįvertinamas atstumas iki kliūties, nepasižiūrima į galinio vaizdo veidrodėlius ar atsigręžus atgal pro galinį langą. Be to, pasitaiko atvejų, kuomet nesugebama tinkamai iš vietos pajudėti įkalnėje – atleidus stabdžio pedalą pradedama riedėti ir atsitrenkiama į gale stovintį automobilį.

R. Bieliausko teigimu, ypatingai keblus važiavimas atbulomis neretai tampa didesnėms transporto priemonėms – keleiviniams ar krovininiams autobusiukams, vilkikams ir sunkvežimiams. Važiavimą atbuline eiga taip pat neretai apsunkina įvairiais daiktais apkrautas lengvųjų automobilių galinis langas.

Važiavimas žiedinėse sankryžose

Nemenku iššūkiu Lietuvos vairuotojams išlieka ir žiedinės sankryžos – ypač tos, kuriose eismas vyksta keliomis juostomis. Draudikų atskleistame dažniausiai pasitaikančių eismo incidentų sąraše avarijos žiedinėse sankryžose užima penktąją vietą

„Žiedinėse sankryžose – ypatingai tose, kuriose eismas yra intensyvus, reikėtų manevruoti itin atidžiai, visuomet užleisti kelią pirmumą turintiems eismo dalyviams, nepamiršti laiku įjungti posūkio signalo“, – sako R. Bieliauskas.

D. Jonušis: pavojų reikia išmokti pastebėti iš anksto

Vieno sėkmingiausių visų laikų Lietuvos lenktynininko, BMV vairavimo akademijos instruktoriaus Dariaus Jonušio įsitikinimu, net ir didelė vairavimo patirtis nebūtinai leidžia išvengti eismo įvykių, kadangi vairuotojas ne visas aplinkybes gali kontroliuoti. Dėl šios priežasties maksimali koncentracija prie vairo būtina tiek turinčiam keliolikos metų stažą, tiek dar tik pradedančiam vairuotojui.

„Kelyje svarbu ne tik mokėti išvengti pavojaus, bet ir gebėti kuo anksčiau jį atpažinti ir identifikuoti. Tai turbūt yra vienas kertinių saugaus vairavimo aspektų. Vairuojant svarbu visą savo dėmesį skirti tam, kas vyksta kelyje – ne tik priešais, bet ir aplinkui. Kuo anksčiau pavojus pastebimas, tuo daugiau laiko yra vairuotojui sureaguoti ir jo išvengti. Beje, kuo lėčiau važiuojama, tuo lengviau tai padaryti“, – sako D. Jonušis.

Anot ilgamečio lenktynininko, lenktynių organizatoriaus ir saugaus vairavimo instruktoriaus, visų dažniausiai pasitaikančių eismo įvykių daugeliu atveju išvengti padeda principingas kelių eismo taisyklių laikymasis ir atidus vairavimas bei dėmesingumas prie vairo.

Vairuotojų patirtos žalos pernai siekė milijonus

Iš viso per praėjusius metus, pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės sutartis „ERGO Insurance“ Lietuvoje iš viso fiksavo per 17 tūkst. draudžiamųjų įvykių. Jų metu vairuotojų patirtai žalai atlyginti iš viso išmokėta daugiau nei 14 mln. eurų kompensacijų.

Pagal Kasko draudimo sutartis pernai bendrovė registravo 18 tūkst. įvykių. Transporto priemonių savininkų žaloms atlyginti pagal Kasko sutartis išmokėta beveik 12 mln. eurų kompensacijų. Dažniausiai nuostoliai Kasko draudimą turintiems vairuotojams atlyginti dėl avarijų, piktavališkos trečiųjų asmenų veiklos ir transporto priemonių dalių vagysčių.