„Volkswagen“ automobilių, dėl kurių po kilusio skandalo gali kilti problemų, Lietuvoje nėra mažai, bet rinkoje jie tikrai neužima didžiosios dalies, LRT RADIJUI sako UAB „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius. „Šiuo atveju, jei tai būtų patvirtinta ir kiltų klausimas, ką toliau daryti su tuo automobiliu, atsakomybė tektų gamintojui. Tačiau, kiek man teko su ta situacija susipažinti, gamintojas jau yra numatęs tam tikras lėšas, už kurias bus pakoreguota programinė įranga“, – pastebi jis.

– Kaip techniškai atrodo tas sukčiavimas, kuriuo kaltinamas koncernas „Volkswagen“?

– Prieš išleidžiant į rinką naują automobilį, automobilio konstrukcijai keliami tam tikri reikalavimai. Vienas jų – kad automobilis į aplinką išmestų nustatytų standartų neviršijančius kenksmingų medžiagų kiekius. Šiuo atveju kalbama apie azoto oksidų kiekį:  „Euro 5“ ir „Euro 6“ standartus atitinkantiems automobiliams nuo 2009 m. nustatyta riba yra 60 mg/km.

Nustatant šiuos dydžius, atliekami tam tikri bandymai, pavyzdžiui, imituojamas važiavimo mieste bei užmiestyje ciklas ir pan. Tačiau tai atliekama ant bandymų stendo, o tokios bandymų sąlygos šiek tiek skiriasi nuo realių, kai veikiami visi ratai, veikia oro pasipriešinimas ir t. t. Taigi automobilio valdymo sistemoms atpažinti tą ciklą nėra laba sudėtinga, todėl galima atitinkamai valdyti variklio sistemas.

– Kalbama, kad problemų bus dėl 2009 m. ir vėliau pagamintų „Volkswagen“ automobilių. Koks jų skaičius gali būti Lietuvoje?

– Trečiadienį teko matyti televizijos laidą, kur buvo paskelbti „Regitros“ duomenys – jei neklystu, vien „VW Passat“ yra apie 3 700. Šis skaičius nėra mažas, bet rinkoje tikrai neužima dominuojančios dalies. Azoto oksidai priskiriami prie medžiagų, kurios ardo ozono sluoksnį. Tai daugiau globalią reikšmę turintis aspektas.

– O kas toliau? Mūsų techninių apžiūrų centrai kaip nors reaguos į šią informaciją?

– Šiuo atveju kalbama ne apie techninių apžiūrų centrų kompetenciją, nes jie atlieka eksploatacinius bandymus, o techninės apžiūros tikslas ir paskirtis – patikrinti, ar jau eksploatuojamas automobilis yra tinkamai prižiūrimas, ar palaikoma tinkama jo būklė.

Tai, kas buvo išsiaiškinta JAV, susiję su tam tikrais gamintojo į konstrukciją įdiegtais sprendimais. Šiuo atveju, savaime suprantama, jei tai būtų patvirtinta ir kiltų klausimas, ką toliau daryti su tuo automobiliu, atsakomybė tektų gamintojui. Tačiau, kiek man teko su ta situacija susipažinti, gamintojas jau yra numatęs tam tikras lėšas, už kurias bus pakoreguota programinė įranga ir į automobilius bus įdiegta tinkama programa, kuri bus ta pati tiek per bandymus, tiek važiuojant kelyje.

– Taigi galima manyti, kad dalis tų lėšų atkeliaus ir į Lietuvą ir reikės kažkaip tuos automobilius tvarkyti?

– Bent jau skaitant pranešimus spaudoje, galima taip suprasti.