Ilgas procesas

Tikimasi, kad daugiausia už klimato kaitą atsakingas transporto sektorius netrukus pasikeis – daug vilčių teikia tai, kad maždaug iki 2050-ųjų vidaus degimo variklių atsisakys kone visi automobilių gamintojai.

Visgi specialistai tikina: siekiant žaliųjų tikslų, svarbu ir gamybos optimizavimas, ir bendras darnesnio judumo siekis. Kai kuriuos dalykus gali pakeisti miesto valdžia, bet daug kas priklauso ir nuo automobilių gamintojų, ir pačių piliečių.

VšĮ Darnus vystymosi centras vadovo, ekologo ir aplinkosaugininko L. Stoškaus teigimu, efektyviausias dalykas – mūsų judumo įpročių pokyčiai. Deja, tai ir sunkiausias uždavinys.

„Istoriškai žvelgiant, anksčiau buvo lengviau, nes viskas, kas kūrėsi, būdavo vis komfortiškiau. Šiais laikais apriboti ar atsisakyti to, kas patogu, – ypatingas iššūkis“, – sakė ekologas.

Valstybės, pasak jo, darnų judumą puoselėja įvairiausiais būdais. Tobulinami, elektrifikuojami geležinkeliai, naikinami trumpi vietiniai skrydžiai. L. Stoškaus pastebėjimu, Europos ES viešojo transporto tobulinimo, elektromobilių stotelių dauginimo ir kitų tvarių pokyčių skatina imtis įvairūs paramos fondai.

Nepaisant to, pašnekovo įsitikinimu, puoselėti darnų judumą itin sudėtinga, nes tai – ilgas procesas. Neretai esą organizacijos, savivaldybės ar įvairūs verslai tik imituoja žalumą.

Mažos taršos zonos

Vis dėlto piktinimasis ir vien kritika, ekologo manymu, į šviesų, žalesnį rytojų nenuves, tad svarbu pasidžiaugti pozityviais pavyzdžiais.

„Teigiamas pavyzdys – Londono mažos taršos zona: centre gerokai sumažėjo automobilių srautas, patogu važiuoti dviračiais, spūstyse nestringa viešasis transportas, pagerėjo oro kokybė. Arba Kolumbijos sostinė Bogota, taip pat Pietų Korėja, kur viešasis transportas taip gerai išvystytas, kad vietomis tampa patogesnis už nuosavą automobilį. Žmonės masiškai juo naudojasi. Nyderlandų miestai demonstruoja, kaip tobulai vystoma dviračių kelių infrastruktūra gali keisti judumo įpročius“, – faktus bėrė L. Stoškus.

„Volkswagen“ sodina miškus, „Hyundai“ išleido filmų apie aplinkosaugą.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus teigimu, įgyvendinus mažos taršos zonos projektą Kaune, šioje teritorijoje tarša sumažėjo penktadaliu.

Į mažos taršos zonas negali įvažiuoti „Euro 4“ ir žemesnės taršos klasės transporto priemonės, išmetančios daug kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies dvideginio.

Šalyse, siekiant darnaus judumo, taikoma daugybė kitų priemonių. Daugėja elektromobilių įkrovimo stotelių, teikiama parama netaršių automobilių pirkėjams, gerinama dviračių takų infrastruktūra, didinami parkavimo mokesčiai tokių miestų, kaip, pavyzdžiui, Vilnius, centre, taip pat tobulinamas viešasis transportas, kai kur (pavyzdžiui, Taline) jis net nemokamas.

Rinkliavos vis didės

Visgi tiek mažos taršos zonos, tiek didėjanti parkavimo rinkliava dalį visuomenės erzina.

L. Stoškus įsitikinęs, kad problema – ne branginimas, o komunikacija.

Anot jo, būtina žmones šviesti, išaiškinti, kas ir kodėl daroma, kokią pridėtinę vertę pokytis sukurs patiems gyventojams, pabrėžti, kad tikslas – ne tiesiog surinkti pinigų, o turėti švaresnį orą, geresnę gyvenimo kokybę.

D. Tracevičiaus manymu, parkavimo zonų mokesčio miesto centruose pokytis – neišvengiamas, kad ir kiek daug bus pykstančių.

„Man, kaip gyventojui, irgi labai nepatinka brangstantis parkavimas, bet kaip žmogus, nusimanantis apie ekologinius procesus, dėl to tik džiaugiuosi. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas dūsta spūstyse, centre ir vaikščioti nesinori. Parkavimo rinkliavos didinimas tiesiog būtinas. Taip, nei aš, nei kiti nenorime keisti savo įpročių, deja, privalome. Tokie veiksmai pamažu siunčia žinutę, kaip ir minimalus mokestis už maišelius prekybos centruose“, – mintimis dalijosi D. Tracevičius.

Gamintojų sprendimai

Svarbu, kokių papildomų pokyčių imsis transporto priemonių kūrėjai. Paklaustas, ar įžvelgia pozityvių pavyzdžių automobilių rinkoje ir ką papildomai daro gamintojai, L. Stoškus teigė, kad svarbus kritinis mąstymas, nes jiems tenka atlaikyti daug tiek reglamentinio, tiek rinkos spaudimo.

Dėl to, ekologo teigimu, kartais komunikuojant apie vienus ar kitus tvarumo aspektus, tiesiog vyksta ekologinis manipuliavimas, arba žaliasis smegenų plovimas. Tačiau neretai įpareigojimai ir spaudimas automobilių bendroves skatina imtis ir pozityvių, žemei draugiškų sprendimų. Ne bėda, net jei pokyčiai vyksta labiau dėl pelno ir populiarumo.

„Volkswagen“ ėmėsi sodinti miškus, „Daimler“, BMW, „Mercedes-Benz“ ir dar kelios įmonės kuria automobilių dalijimosi platformas, „General Motors“, „Ford“ dažnai pabrėžia, kad prisideda prie žiedinės ekonomikos ir puoselėja atsinaujinančiųjų išteklių principus. Tai jie daro ne plačiu mastu, o tiesiog savo procesuose, pavyzdžiui, naudodami perdirbtas medžiagas, kurdami vietinius gamybos cechus, bet tai vis tiek neblogai“, – sakė L. Stoškus.

Automobilių gamintojų tvarumo strategijose vis dažniau minimi platesni miesto tikslai, bendradarbiaujant siekiama suderinti aplinkosaugos tikslus su ekonominiais ir socialiniais aspektais ir parodyti, kaip tvarumas gali pagerinti piliečių gyvenimą.

„Hyundai Motor Company“ išleido „Cities in Motion“ trumpų filmų seriją apie kelių didžiųjų pasaulio miestų įkvepiančius sprendimus, padedančius spręsti aplinkosaugos iššūkius ir skatinti tvarumą.

Rodomos Frankfurto inovacijos, pavyzdžiui, elektriniai autobusai, išmanieji dviračių takai, kalbama apie miesto siekį ir priemones iki 2035 m. tapti klimatui neutraliam. Analizuojama Londono kova su bioįvairovės nykimu – žaliųjų plotų sodinimas centrinėse miesto erdvėse. Epizode apie Džakartą aptariama Indonezijos plastiko taršos problema, o keliaujant po Los Andželą filmuojami miesto sprendimai panaudoti atsinaujinančiosios energijos išteklius ir per ateinantį 20-metį pasiekti visiškai nulinę transporto emisiją.

Gamintojai „Hyundai“, „Toyota“ ar „Honda“ lygiagrečiai baterijos kaupiama energija varomiems elektromobiliams vysto ir vandenilio kuro elementais varomų transporto priemonių technologijas.

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, miestai užima tik 2 proc. Žemės paviršiaus, tačiau jie yra atsakingi už 70 proc. šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos.

Remiantis Pasaulinės klimato kaitos 2021 m. ataskaita, transporto sektorius yra atsakingas už maždaug penktadalį pasaulio šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos.