Vilniaus miesto savivaldybė yra 422 įstaigų dalininkė, tačiau vis dar kone kiekviename tarybos posėdyje svarstoma dėl tapimo dar kokios nors įstaigos dalininke. Šiuo metu svarstoma dėl tapimo viešosios įstaigos „Vilniaus miesto opera“ dalininke.

Svarba – dalyvauti priimant sprendimus

Sąraše įmonių ir įstaigų, kurių dalininke savivaldybė tapo iki 2012 metų sausio – 419 pavadinimų. 2012 m. gegužę savivaldybė tapo viešosios įstaigos Lietuvos konferencijų biuro, birželį – Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“, spalį – Žaliosios energetikos centro dalininke.

Savivaldybės atsakyme „Vilniaus dienai“ teigiama, jog buvimas viešųjų įstaigų dalininke nesuteikia finansinės naudos, nes tai nėra pelno siekiančios organizacijos.

„Buvimas tokių įstaigų dalininke svarbus tuo, kad savivaldybė gali prisidėti prie visuomenei ir miestui reikalingų įstaigų veiklos, dalyvauja ir balsuoja dalininkų susirinkimuose, kuriuose yra priimami svarbiausi įstaigų ir jų veiklos sprendimai“, – tokią naudą apibrėžia merija.

Sunkiau savivaldybės atstovai galėjo įvardyti, kiek papildomai lėšų prireikia „ant savo galvos“ turint tiek įsipareigojimų.

„Realiai reikėtų kiekvienu atveju žiūrėti individualiai. Skirtingu atveju skirtingos buvimo dalininku sąlygos, – dėstoma atsakyme. – Dažniausiai yra įnešamas dalininko įnašas (tapus dalininku), kuris kiekvienu atveju yra skirtingas, kartais savivaldybė suteikia patalpas. Kiekvienas atvejis yra aprašytas tarybos sprendime ir sutartyje, kuri tvirtinama su kiekvienu tarybos sprendimu“.

Nauda turi būti aiški

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje opozicijai priklausančių partijų atstovai buvo šnekesni.

Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų partijos frakcijos narys Raimundas Alekna mano, kad, turint omenyje sostinės dydį ir joje veikiančių įmonių skaičių, 422 įstaigos galbūt ir nėra labai daug, tačiau nauda iš buvimo jų dalininke turi būti aiški.

„Vilnius didelis, įmonių yra daug. Tačiau, kai yra toks bendras kombinuotas ūkis, dalyvaujant savivaldybei, priklauso, kurioje srityje veikia įmonės: ar tai atitinkančios viešus interesus įstaigos, kur galbūt yra savivaldybės funkcijos, tai aš nematau tame nieko blogo, – kalbėjo R. Alekna. – Dalyvaujant uždarųjų akcinių bendrovių veikloje, vėl, priklauso nuo to, kiek kaip dalininkė savivaldybė turi įtakos priimant sprendimus, kiek tai kainuoja savivaldybei, ir kiek ji iš to uždirba. Jeigu tai yra nuostolinga įmonė, tai, manau, yra blogai“.

Pacitavus oficialų atsakymą, kad „buvimas viešųjų įstaigų dalininke nesuteikia finansinės naudos“. R. Alekna teigė, jog tuomet nėra prasmės ir užsiimti šia veikla: „Tos veiklos, kurios nesuteikia naudos, turi būti mažinamos arba uždaromos ir užsiimama tomis funkcijomis, kurias privalu atlikti pagal įstatymą. Departamentuose, kurie kuruoja įmones, skaičiuojama, kiek kainuoja valanda darbo, taigi gali būti vertinamas arba prarandamais, arba gaunamais pinigais. Jeigu įmonė veikia nuostolingai, tai man „nesueina galai“: bet kokia nuostolinga veikla anksčiau ar vėliau baigiasi, taigi savivaldybė dengia tuos kaštus, ir tuomet galima įžvelgti privačių ir viešų interesų painiojimą“.

Tos pačios partijos frakcijos narys Vidas Urbonavičius taip pat patvirtino, kad normalu savivaldybei būti darželių ar mokyklų dalininke, bet kur kas sunkiau suprantami kiti dalykai.

„Sunkiai suprantama, kai savivaldybė įsteigia, pavyzdžiui, „Vilnius veža“ ir taip konkurencingoje rinkoje, arba avialinijų. Tai pinigų išmetimas“, – piktinosi V. Urbonavičius.

Paklaustas, ar, tarkime, dalyvavimas energetikos srityje veikiančių įmonių valdyme ir rėmime, labiau yra interesų painiojimas, ar gyventojų interesų gynimas, V.Urbonavičius sakė, jog greičiausiai – pirmasis variantas.

„Pavyzdžiui, šilumos atvejis: išnuomojome turtą, o bendrovė yra likusi, taip dar labiau yra užpainiojami santykiai savivaldybės, kuri turėtų atstovauti vartotojus, gyventojus, ir šilumos bendrovės bei dar kažkokių tarpininkų, kurie kažką daro. Atsiranda nauji valdymo organai, į juos vėl deleguojami savivaldybės atstovai. Sistema pasidaro sudėtinga, paini, ir paprastam vartotojui praktiškai nesuprantama“, – kalbėjo V.Urbonavičius.

Jo teigimu, kiekviename savivaldybės departamente yra vienas ar keli žmonės, kurie yra atsakingi už tų įstaigų reikalų administravimą.

„Jie nėra pilnai užimti, ir tai vėlgi kainuoja mokesčių vartotojų pinigus“, – sakė V. Urbonavičius.

Nuo „Nasza gazeta“ iki „Lesto“

Įmonių, kurių dalininkė yra savivaldybė, sąraše – 39 pavadinimai.

Ekonomikos ir investicijų departamentas kuruoja 15 uždarųjų akcinių bendrovių. Tai „Šiaurės miestelis“, „Pylimo pirtis“, „Vilniaus centrinis knygynas“, „Vilniaus parkai“, „LFK Management“, „Lilijonė“, „Originalas“, „Perkūno užkandinė“, „Sangreta“, „Vilniaus madi“, „Universali arena“, „Nasza gazeta“, Kalvarijų turgus, „Lazdynų laisvalaikio centras“, „Vilniaus vystymo kompanija“.

Miesto ūkio ir transporto departamentas kuruoja 4 įmones: uždarosios akcinės bendrovės „Grindą“, „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklus“, „Vilniaus viešąjį transportą“, savivaldybės įmonę „Susisiekimo paslaugos“.

Aplinkos ir energetikos departamentui kuruoti paskirta 17 įmonių: „Šilumnešis“, „Grigiškių komunalinis ūkis“, „Naujininkų ūkis“, „Rasų valda“, „Vilniaus šilumos tinklai“, „Vilniaus vandenys“, „Lietuvos energija“, „Elektros kapitalas“, „Kruonstatas“, „Lietuvos elektrinė“, „Tarptautinė statybos korporacija“, „Fimida“, „Litgrid“ turtas, „Lesto“, „Toksika“, „VAATC“, „Naujininkų valda“.

Miesto plėtros departamentas kuruoja savivaldybės įmonę „Vilniaus planas“.

Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas kuruoja savivaldybės įmones „Gydomoji gamyba“ ir „Vilniaus miesto būstas“.

Vilniaus miesto savivaldybė taip pat yra 59 viešųjų įstaigų dalininkė.

Ekonomikos ir investicijų departamentas kuruoja 6 viešąsias įstaigas. Tai Vilniaus verslo konsultacinis centras, Vilnijos verslo inkubatorius, Saulėtekio slėnis, Vilniaus turizmo informacijos centras, Vilniaus turizmo namai, Vilniaus kino biuras.

Miesto ūkio ir transporto departamentas kuruoja „Vilniaus logistikos parką“, Aplinkos ir energetikos departamentas – įstaigą „Atnaujinkime miestą“, Miesto plėtros departamentas – Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą ir Visorių informacinių technologijų parką.

Socialinių reikalų ir sveikatos departamentui kuruoti priskirtos įstaigos „Socialiniai paramos projektai“, mokymo centras „Mes esame“, Markučių dienos veiklos centras, Vyrų krizių ir informacijos centras, Jaunimo psichologinės paramos centras, Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centras ir 18 sveikatos priežiūros viešosios įstaigų.

Švietimo, kultūros ir sporto departamentui pagal kuravimo priskiriamos 24 įstaigos, tarp jų – Skalvijos kino centras, Menų spaustuvė, Užupio meno inkubatorius, Vilniaus rotušė, Kultūros ir švietimo centras Vilniaus mokytojų namai, „Vilniaus festivaliai“, sporto klubai, Romų visuomenės centras ir kitos.

Saugaus miesto departamentas kuruoja „Savanorių centą“ ir „Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centrą“.

Daugiausia tarp įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, yra biudžetinių – 320.

Pagal kuravimo sritį Miesto plėtros departamentas rūpinasi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.

Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas kuruoja 15 įstaigų. Tarp jų – globos namai, pensionai, priklausomybės ligų centras, nakvynės namai ir kitos įstaigos.

Švietimo, kultūros ir sporto departamentas kuruoja daugiausiai – 282 švietimo ir ugdymo įstaigas. Tai bibliotekos, muziejai, mokyklos-darželiai, darželiai, lopšeliai-darželiai, gimnazijos, progimnazijos, sporto, pradinės, vidurinės, pagrindinės, jaunimo mokyklos, suaugusiųjų mokyklos ir suaugusiųjų mokymų centrai, konsultaciniai mokymo centrai, specialiosios mokyklos ir specialiojo ugdymo centrai, jaunimo klubai, neformaliojo ugdymo įstaigos bei Vilniaus miesto psichologinė-pedagoginė tarnyba.