Dar visai neseniai, maždaug prieš pusantro šimto metų, čia žvengė žirgai, už kvartalo rikiavosi laisvo elgesio merginos, o dabartinis Tymo turgus iš tolo dvokė žuvimi.

Fotografuotis nesutiko
Užupis nuo senų senovės buvo Vilniaus priemiestis. Ko gero, tai vienintelė tokia miesto vieta, kuri savo statuso nepakeitė ligi šiolei.
Užupis – menininkų, mistikų ir kartais „keistų“ gyventojų miestas. Čia vis dar gali išvysti tuos, kurių jau seniai nebėra tarp gyvųjų, pabendrauti su mūsų pasaulį palikusiais poetais ir tais žmonėmis, kurie kuo puikiausiai prisimena Užupį jo klestėjimo metais – XIX a.
Vienas iš tokių žmonių – žurnalistų Paupio gatvėje sutiktas sentikis Eustachijus. Vyriškis yra tikras laisvamanybės dvasia persismelkęs užupietis. Jam tiek metų, kad jis jau nebeatsimena, nei kada gimė, nei savo pavardės. Fotografuotis jis taip ir nesutiko. O kam? Jau tiek tų nuotraukų padaryta.
„Kad jau nebeįdomu tie fotoaparatai. Va prieš kokius 120 metų – tai buvo naujovė. Aš išvis naujoves mėgstu. Bet dabar jau nėra prasmės. Fotografuoja visi, kas tik netingi. Nereikia, turiu vieną nuotrauką iš 1897 m. – va čia tai kadras buvo, niekas geriau nepadarys“, – kaip didžiausią turtą iš už skverno traukė storo popieriaus kortelę Eustachijus.

Turguje pirko chamiaką
Iš nuotraukos žvelgia lygiai toks pat Eustachijaus veidas, lyg vakar nufotografuotas. Atrodo, kad pašnekovui ne kartą matyta nuotrauka sukėlė prisiminimų.
„Va, trikampė aikštė. Čia dabar ji mums visiems – automobilių aikštelė, o XIX a. čia buvo arklių turgus. Taip jie ir stovėjo kaip dabar mašinos – eilėm sustatyti. Ateina pirkėjas, išsirenka“, – dėstė pašnekovas.
Pats Eustachijus sako taip pat ne kartą lankęsis turguje. Kažkada pirko arklį. Lankydavosi čia ir sovietmečiu. Tiesa, arklių pokariu nebeliko.
„Pokariu čia atsirado šunų ir kitų naminių gyvūnėlių turgus. Aš pats chamiaką šičia pirkau“, – prisiminė Eustachijus.
Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę šunys iš trikampės aikštės dingo, o vietoj jų atsirado automobiliai. „Viskas pasaulyje kartojasi ir sukasi ratu. Buvo arkliai, po to mašinos. O dabar tiesiog aikštė, kaip kokiam XVIII a.“, – kalbėjo pašnekovas.

Žuvų – į Tymo kvartalą
Dar vienas Užupio turgus – Tymo – taip pat atsirado gerokai anksčiau, nei sostinės vadovu tapo Artūras Zuokas.
„Nuo XIX a. tai buvo antras garsus Užupio turgus. Jame prekiavo žuvimi. Iki pat Antrojo pasaulinio karo čia tas turgus buvo, paskui nunyko, gal žmonės žuvį valgyti nustojo“, – dėstė pašnekovas.
Prieš kelerius metus Tymo turgaus idėja buvo atgaivinta. Iš pradžių svarstyta, kad ten persikels suvenyrų prekiautojai iš Pilies gatvės. Vis dėlto tai neįvyko baiminantis turistų trūkumo, tad turgus atgyja per šventes, taip pat čia vyksta ekologiniai turgeliai.

Paupyje – raudonieji žibintai
Dar viena Užupio įžymybė, apie kurią negalėjo nepapasakoti Eustachijus, – tai Paupio gatvėje egzistavęs raudonųjų žibintų kvartalas.
„Taip, ten tos merginos ir buvo, bet nelabai ilgai. Užupis buvo ir apleistas, ir tuo pat metu prabangus kvartalas. Čia buvo daug gamyklų. Garsus visoje Rusijoje Lipskio alaus bravoras, odos apdirbimo, kailių gamyklų čia buvo“, – vardijo Eustachijus.
Galiausiai fabrikantai pasitarę nusprendė merginas iškraustyti arčiau Barbakano, kad jų įvaizdžiui nekenktų.