Paveldosaugininkai aptiko duomenų, kad tarpukariu ne vieną Vilniaus centre stovėjusį pastatą puošė lenkų dailininkų freskos. Iki šiol buvo žinomos tik kelios jų. Specialistų teigimu, faktų apie freskas atradimas atskleidžia daugiau informacijos apie prieškario Vilnių.

Šiemet Europos paveldo dienos buvo skirtos XX a. pradžiai. Supažindindami su išlikusiais to meto istoriniais pastatais, paveldosaugininkai netyčia aptiko faktų, kad ne vieną Vilniaus Gedimino prospekto namą puošė lenkų dailininkų freskos.

„Atradome labai daug puošybinių elementų, freskų, sieninės tapybos, kurios galbūt dar yra nepaliestos. Vienas iš tokių – Konstitucinio Teismo tapysena“, – nurodo Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Konstitucinio Teismo pastatas – vienas pirmųjų prieškario moderno stiliaus statinių Vilniuje. Prieš karą čia veikė Lenkijos Kredito unija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai.

Senuosius šeimininkus – lenkus – šiandien mena tik pastate išlikę seifai. Pasak darbuotojų, jie tokie sunkūs, kad niekas nesiryžo jų iškelti.

Archyvuose ieškodami senų Vilniaus nuotraukų paveldosaugininkai aptiko, kad pastate būta freskų. Jų autorius – Jozefas Horydas.

„Mano kompiuteryje – 12 tūkst. Vilniaus vaizdų: adresai, autoriai, žinomų Vilniaus fotografų pavardės. Pagal pastaruosius ir užtikau, kad jų nuotraukos su užfiksuotomis freskomis Vilniuje“, – pasakoja Kultūros paveldo komisijos Informacijos analizės tarnybos vedėjas Gediminas Jucys.

Kol kas nei paveldosaugininkai, nei Konstitucinio Teismo darbuotojai nežino, kurioje vietoje freskos galėjo būti. Tikimasi, kad jos nesunaikintos, tik paslėptos po dažų sluoksniu.

J. Horydas buvo ir daugelio lenkų karininkų namų freskų autorius. Tačiau namas po karo nugriautas.

Kito žymaus dailininko Ludomiro Slendzinskio sieninė tapyba puošė du lenkų laikais Gedimino prospekte išdygusius pastatus. Žinoma, kad viename pastate išliko tik viena iš trijų freskų. O ar išliko tapyba kitur, ar būtų galima ją atidengti, ieškos archeologai-restauratoriai.