Menininkė L. J. Kryževičienė parodoje „Kūrybinės transformacijos“ sako pristačiusi viso gyvenimo kūrybą – nuo pirmųjų darbų, baigus Lietuvos valstybinį dailės institutą, iki pastarųjų savaičių. Tai tekstilės kūriniai, akvarelės, monotipijos, trimačiai erdviniai objektai. O juose, sako, įvairūs išgyvenimai, kūrybos ir gyvenimo etapai. Rodydama darbus menininkė pasakoja audusi didžiulius smulkius gobelenus ir kūrusi dekoratyvinę tekstilę interjerams, vėliau ėmėsi naujos technikos – batikos, tapė klasikine technika, kartais mėgo nuo visko atitrūkti ir lieti akvareles.

„Aš miesto vaikas, pasiilgdavau darželių, gėlių, augalų, žinojau visas šaligatvių gėles, tokias skurdžias žolytes ir augalus, bet paskui, sukaupta gyvenimiška patirtis ir noras prisiliesti prie turtingo gamtos pasaulio, tarpuose, kai neausdavau didžiulių gobelenų, mėgdavau lieti akvareles“, – pasakojo menininkė.

12 metų JAV gyvenusi menininkė sako patyrusi daug įspūdžių, vėliau nugulusių įvairių formų darbuose. Daug metų audusi gobelenus ji atrado kitokį audimo būdą – iš audinių pintus įvairių spalvų ir formų darbus.

„Šie darbai žėrintys, spindintys ryškiom spalvom – auksu, sidabru, variu ir jų formatai labai įvairūs. Pati autorė taikė tokį individualų įrėminimą. Šie kūriniai labai tinkantys interjerams, kaip dekoratyviniai akcentai“, – teigė parodos kuratorė Nijolė Žilinskienė.

Pasak kuratorės, darbuose matyti, kad autorė labai įvairi, veikli, nevengia naujovių. Tai patvirtina ir pati menininkė, netolimoje ateityje žadanti naujų įdomių darbų. O šią, penkių dešimtmečių jos kūrybos parodą Taikomosios dailės muziejuje galima apžiūrėti iki lapkričio mėnesio.