Keturias dienas intensyviuose Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuojamuose mokymuose dalyvavę pradedantys rašytojai, dramaturgai, aktoriai siekė perteikti eilinių, negarsių žmonių gyvenimo istorijas. Iš dvylikos dalyvių buvo atrinktos dvi kūrėjos, kurios toliau individualiai tęs darbą su N. Yeoli. Tai – dramaturgė Dovilė Zavedskaitė ir aktorė, performanso menininkė Kristina Marija Kulinič.

Rugpjūčio 26–28 d. laukia antrosios „Versmės“ kūrybinės dirbtuvės su slovėnų dramaturge Simona Semenič. Jaunieji kūrėjai registruotis į jas gali iki rugpjūčio 18 d.

Nuo žiaurios močiutės iki paauglės iš Mažeikių

Dalyvauti kūrybinėse „Versmės“ dirbtuvėse su N. Yoeli panoro per dvidešimt jaunų kūrėjų. Šiemet kviesta gilintis į biografijas žmonių, kurie nėra daugeliui žinomi. Atsiųstose paraiškose, iš kurių atrinkta dvylika, būta įvairiausių asmenybių ir jų gyvenimo istorijų. Bene daugiausiai norėta pasakoti apie artimiausius šeimos narius, pavyzdžiui, apie močiutę, išgyvenusią karo negandas, ir vėliau niekada negebėjusia mylėti savo dukters bei anūkės; apie per senelio pasakojimus ir patirtis atsiskleidžiančius lietuvių ir žydų santykius; apie kitą charizmatišką močiutę, jos lytiškumo brandą, kalbėjimą apie tai su anūke. Buvo nagrinėjama ir dviejų metų vaiko istorija bei kaip jo netikėtas gimimas keičia moters ir vyro gyvenimą, tarpusavio santykius. Kiti dalyviai rinkosi mažiau asmeniškas, tačiau intriguojančias istorijas: apie eutanazijos tabletę pasirinkusį amerikietį ar sovietmečiu į Lietuvą atvykusį ukrainietį, apsigyvenusį perkrautame bendrabučio kambaryje Kaune, atsisakiusį technologijų ir tapusį savotišku ezoteriku.

„Dirbtuvėms pasirinkome asmeninių istorijų temą, nes tai puikus būdas pradėti vystyti originalius pasakojimus, ieškant jiems tinkamos sceninės formos ir santykio su žiūrovu. Tikiuosi, kad mano kaip pasakotojos ir atlikėjos patirtis padėjo talentingiems jauniems menininkams atrasti savo nišą teatro raiškos platybėse. Nuostabu yra tai, kad dalyviai buvo ne tik savo projektus vystantys kūrėjai individualistai, bet ir puikūs kolegos kitiems – atviri vienas kito idėjoms, dosnūs pasiūlymų, patarimų ir pilni entuziazmo“, – sako N. Yoeli.

Laimėtojų idėjos bus pristatytos lapkritį

Toliau vystyti savo idėjas ir pristatyti jas lapkritį vyksiančiame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ buvo pakviesta dramaturgė D. Zavedskaitė bei aktorė, performanso menininkė K. M. Kulinič. Su N. Yoeli dabar jos bendradarbiaus laiškais, virtualiais pokalbiais, o rugsėjį menininkė iš Izraelio dar kartą apsilankys Vilniuje ir ves individualias kūrybines sesijas „Versmės“ laureatėms. Joms taip pat paskirtos paskatinamosios premijos po 500 eurų.

Dirbtuvėms pasirinkome asmeninių istorijų temą, nes tai puikus būdas pradėti vystyti originalius pasakojimus, ieškant jiems tinkamos sceninės formos ir santykio su žiūrovu.

D. Zavedskaitė savotiškai pratęsia savo pjesės „Dramblys“ temą ir rašo apie iš gyvenimo pasitraukusią charizmatišką mamą. „Vasaros pradžioje kažkur perskaičiau mintį, kad istoriją rašo laimėtojai, ir už jos užkliuvau. Ėmiau galvoti, kaip atrodytų pasaulio istorija, papasakota tų, kurie pralaimėjo, arba tų, kurie dirbo darbus, gimdė vaikus, sekmadieniais kepdavo sausainius ir niekieno nematomi šlavė kiemą. Susitikimas su Naomi vėl grąžino prie šios minties: dirbtuvių metu supratau, kad teatras gali būti vieta, kur kalba ne marytės ir ne melnikaitės, o tie maži, kurie kepė sausainius. Naomi daug dirbo su tuo, kad dramaturgas pats sukurtų ne tik pokalbį, bet ir įvykį – sąlygas, kuriose tas pokalbis galėtų įvykti. Tai buvo labai ryškios dirbtuvės, kuriose visi gyvenome šiek tiek kitokį gyvenimą. Gyvenimą, kupiną labai svarbių įvykių, apie kuriuos paprastai niekas nekalba“, – sako viena „Versmės“ nugalėtojų D. Zavedskaitė.

K. M. Kulinič taip pat pasirinko jai artimo žmogaus, senelio, gyvenimo istoriją: „Mano vystomas darbas yra įkvėptas senelio atminimo. Nerdama į jo biografijos fragmentus, istorijas bei savo atsiminimus, mėginu suvokti jo sudėtingą ir prieštaringą charakterį, kuris vystėsi augant didelėje šeimoje, karo metu gyvenusioje fronto linijoje, galiausiai stipriai nukentėjusioje nuo sovietinės okupacijos. Įdomu gilintis, kaip stiprūs išgyvenimai transformuojasi į nuostatas, auklėjimo priemones, formuoja kasdienius įpročius, gyvenimo būdą, kuris, ypač mano, laisvoje Lietuvoje gimusios anūkės akimis kartais atrodo komiškas. Man įdomus ir dar vienas klausimas – ar galima „iš šalies“ pažvelgti į savo senelį? Tai gana sudėtinga, o ties tam tikra riba atrodo, kad nebelieka skirties tarp biografijos ir autobiografijos.“

Turintiems dramaturginių idėjų – dar vienos dirbtuvės

Vasaros pabaigoje, rugpjūčio 26–28 d., įvyks antrosios „Versmės“ kūrybinės dirbtuvės, kuriose taip pat gali dalyvauti jauni teatro kūrėjai: dramaturgai, aktoriai, režisieriai, rašytojai, kitų sričių menininkai, kuriems įdomu savo idėjoms ieškoti teatrinės raiškos formų. Dirbtuves ves garsi slovėnų dramaturgė Simona Semenič.

S. Semenič gimė 1975 m. Baigė dramaturgijos studijas Teatro, radijo, kino ir televizijos akademijoje Liublianoje. Ji yra apdovanota reikšmingiausiu Slovėnijoje „Prešereno fondo“ apdovanojimu, kasmet skiriamu dviem menininkams už jų svarbią meninę veiklą. Ji taip pat tris kartus laimėjo „Grum“prizą – aukščiausią apdovanojimą už dramaturgiją. Jos pjesės išverstos į keturiolika kalbų ir pastatytos keliose šalyse Europoje, taip pat Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Vidurio Rytuose. Simona yra eksperimentinių autobiografinių spektaklių autorė ir atlikėja. Šiuo metu gyvena ir kuria Liublianoje. Daugiau informacijos dramaturgę, jos tekstų galima rasti jos asmeninėje svetainėje www.simonasemenic.com.

Šių dirbtuvių dalyviai bus kviečiami vystyti (auto)biografines istorijas. Norinčius dalyvauti prašome atsiųsti savo idėjas (1,5 psl. apimtiems) šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ koordinatorei Agnei Pulokaitei adresu [email protected] iki rugpjūčio 18 d. Dirbtuvės vyks rugpjūčio 26–28 dienomis nuo 10 iki 17 valandos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4). Atrinkti dalyviai bus informuoti iki rugpjūčio 22 d.