Likus šiek tiek daugiau nei savaitei iki didžiausios Baltijos šalyse vyno parodos „Vyno dienos 2017“ čia buvo pristatyta ne tik parodos programa, bet ir su vynais susiję, UNESCO saugomi kultūros paveldo objektai.
Pjemonto kalvos, Aukštutinio Doro ir Reino slėniai, Burgundijos vynuogynų margumynas, Piko sala, vynuogynais puoštos Lavo terasos, kultūriniai Europos ir pasaulio vynuogynų, vyninių, miestelių ir pilių peizažai, Gruzijos Qvevri vyno gamybos metodas, Viduržemio dieta, kurioje svarbų vaidmenį atlieka alyvuogių aliejus ir vynas, be vyno sunkiai įsivaizduojama Prancūzijos valgymo kultūra – visa tai yra UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąraše.
„Vyno dienos“ yra užsienio vyndarių tiltas į Lietuvos rinką. Džiaugiamės, kad užsienio šalių ambasadoriai palaiko mūsų parodą, kuri plėtoja tarpusavio ekonominius ir kultūrinius ryšius“, - sakė parodos organizatorė Rasa Starkus.
“Džiaugiuosi, kad esu vienos sveikiausių Europos tautų ambasadorius, - vakare kalbėjo Italijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje ponas Stefano Maria Taliani de Marchio. – Italijoje gyvena sveikiausi Europos žmonės, tokie yra tyrimai. Prie to prisideda tyras kalnų oras, Viduržiemio jūros dieta ir, žinoma, vynas. 2-3 taurės gero vyno nėra tas pats, kas butelis prasto spirito. Vynas yra mūsų kultūros dalis”.
Apie vyno vartojimo kultūrą kalbėjo ir Ispanijos ambasados Lietuvoje prekybos atašė Fernando Vidal-Folch de Balanzo. “Ispanai ne tik geria vyną, jie nori žinoti apie tai, kaip vynas buvo gaminamas, apie regioną, kuriame augo vynuogės. Mūsų tradicija – gerti vyną saikingai”, - sakė prekybos atašė.
“Mano šeimoje nuo senų laikų egzistuoja tradicija, mano senelis išgerdavo dvi taures vyno, dabar tai daro tėtis. Gruzija be vyno sunkiai įsivaizduojama”, - kalbėjo Gruzijos ambasadorė Lietuvoje Khatuna Salukvadzė.
Rašytojas, scenaristas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius viešai pareiškė kursiąs Vyno mėgėjų partiją. “Vieną dieną su broliu nusprendėme, kad vynas pats neapsigins, jį reikia apginti. Į kompaniją burti žmones, kurie suvokia skirtumą tarp atsakingo domėjimosi civilizacijos gėriais ir žemės graibymo dėl socialinių, ekonominių ir kitų priežasčių. Kiek pažįstu savo draugus, mėgstančius vyną, galiu užtikrinti, kad būsimos partijos narių intelekto koeficientas bus aukštesnis nei daugelio dabartinių politikų. Ir tai gal kompensuos mūsų gretų negausumą”, - kalbėjo Aidas Puklevičius.
„Kai 2005 metais įvyko pirmosios „Vyno dienos“ Lietuva buvo ką tik įstojusi ES. Šalyje dar stipriai jautėsi sovietmečio tradicijų palikimas, vyno profesionalų buvo vos keletas, o visuomenės žinių lygis apie vyną - menkas. Visus tuos metus stengėmės švietėme visuomenę, didinome jos sąmoningumą. Mūsų organizuojama paroda tapo vienu iš kanalų, kuriais civilizuota, vakarietiška vyno kultūra pasiekė Lietuvą. Manome, kad Lietuvoje, pagaliau, vynas vis rečiau geriamas, o vis dažniau vartojamas su maistu. Geriausia priemonė kovoti su žalingais alkoholio vartojimo padariniais – keisti vartojimo kultūrą. Be abejo, tokie pasikeitimai reikalauja laiko ir kantrybės, tačiau visa tai duoda ilgalaikius rezultatus“, - neabejoja vyno parodos organizatorius Arūnas Starkus.
„Vyno dienose“ vyks edukacinė, pažintinė programa, bus surengti seminarai apie ekologinę ir biodinaminę žemdirbystę, klasifikuotų Bordo ūkių, Burgundijos, Sicilijos vynuogynų įvairovę, Gruzijos vyno kultūrą. Renginyje dalyvavę ambasadoriai įsitikinę, kad visa tai yra Europos kultūros tąsa, Lietuvos, Baltarusijos ir kitų šalių lankytojams padėsianti suprasti kitų šalių žmones ir patiems būti geriau suprastiems.
Paroda „Vyno dienos 2017“ vyks gegužės 5–6 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Naujausi komentarai