Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre atidaroma tragiško likimo menininkės Cornelia’os Gurlitt – žymaus nacių meno kolekcionieriaus Hildebrando Gurlitto sesers – grafikos darbų paroda „Širdies kelionė“. Vokiečių ekspresionistės litografijos ir piešiniai atskleidžia asmeninę dailininkės dramą ir Vilniaus gyvenimą Pirmojo pasaulinio karo metais.

Karo metais dailininkė C. Gurlitt dirbo medicinos seserimi vokiečių armijos ligoninėje Vilniuje. Šį menininkės gyvenimo epizodą menotyrininkai vadina trumpo skausmingo žydėjimo laikotarpiu, nes ji čia labai intensyviai kūrė, mylėjo ir netikėtai atrado savo žydiškas šaknis. Moteris itin jautriai reagavo į karą – žmonių žūtis, ligoninėje matytus suluošintus karius ir nuskurdusius gatvėse elgetavusius žmones.

„Ji buvo viena iš tų ekspresionisčių, kuri ne tik piešė ekspresionistine kryptimi, bet, galima pasakyti, kad ji pasirinko ekspresionizmą kaip savo gyvenimo filosofiją. Nes ji labai stipriai išgyveno tą pirmo pasaulinio karo traumą ir meilę, tokią nesėkmingą meilę, ir viskas vyko būtent čia, Vilniuje“, – sako parodos kuratorė“, – sako parodos kuratorė Ieva Šadzevičienė.

Vos 29-erių šį pasaulį palikusią ekspresionistę C. Gurlitt dailėtyrininkai vadina nepelnytai užmiršta menininke, o jos darbus ir gyvenimą – vertais kino juostos. Po karo į Vokietiją grįžusios ir joje taip ir nepritapusios kūrėjos brolis H. Gurlittas, nors turėjo senelę žydę, pagarsėjo tarp nacių.

„Jis buvo vienas iš Hitlerio keturių kolekcininkų, kurie rinko meno kolekciją fiureriui, o taip pat rinko vadinamojo „išsigimėlių meno“ darbus –tai yra ekspresionizmas, modernistinės srovės, kurie turėjo būti paslėpti ir panaikinti“, – sako I. Šadzevičienė.

Pernai Šveicarijoje atrastoje daugiau kaip tūkstančio žymių autorių kūrinių kolekcijoje H. Gurlittas išsaugojo ir 138 sesers Kornelijos darbus. Jau tariamasi, kad ateityje jie taip pat būtų eksponuojami Vilniuje, o parodą „širdies kelionė“ galima apžiūrėti iki rugsėjo vidurio.