„Nuo Gedimino kalno, jei jis visai griūna, pilies bokštą su visais likučiais reikia atsargiai nukelti, juk yra tokių technologijų – jei sakoma, kad piramidės buvo pastatytos be jokių technologijų, kodėl mes negalime nukelti pilies, jas jau turėdami? Tuomet kalną, jei jis netinkamas, reikia nustoti klijuoti klijais, juk nepadės, jį reikia pakeisti – išmūryti patikimą, betoninį“, – kalba Gustavas.

Anot jo, ant patikimai atstatyto kalno reikėtų grąžinti ne vien unikalų išlikusį bokštą, bet ir visiškai atstatyti Vilniaus simbolį – Gedimino pilį – tokią, kokia ji buvo po Vytauto Didžiojo laikų – akmeninė.

Įžengiantis į Vilnių, pirmiausia prie Gedimino kalno turi atnešti po akmenį, – iš tų akmenų būtų išmūrytas kalnas ir atstatyta pilis.

„Todėl ir sakau, kad kiekvienas, įžengiantis į Vilnių, pirmiausia prie Gedimino kalno turi atnešti po akmenį, – iš tų akmenų būtų išmūrytas kalnas ir atstatyta pilis, – ir tik tuomet galėtų gauti leidimą vaikščioti po sostinę. Tiesą sakant, ši idėja nėra tokia jau nauja – kažkada, seniai, kiekvienas, įeinantis pro miesto vartus, turėjo atnešti po akmenį, jie buvo naudojami pilies statybai. Bet tikriausiai tai vyko ne Vilniuje“, – svarsto „Gustavo enciklopedijos“ veikėjas.

Atstačius pilį, Gustavas siūlo nepamiršti ir Vilniaus miesto legendos: „Kažkur virš bokšto turi būti iškilusi didelė geležinio vilko skulptūra, kuri, panaudojant šiuolaikines technologijas, pagal valandas galėtų kaukti. Pavyzdžiui, vidurnaktį, arba valstybinių švenčių dienomis. Ir kauktų jis, kaip toj legendoj, kaip tūkstantis vilkų.“