Riedlenčių parkas vienam vakarui sujungė praėjusio amžiaus avangardistų ir šiuolaikinių menininkų kūrybą.

Balso galimybių paieškos – turbūt taip trumpai būtų galima apibūdinti tai, kas šį trečiadienio vakarą vyko kultūros bare „Kablys“. Norvegų menininkė balsą keičia naudodama elektronikos garsus.

„Jau dvidešimt metų balsą naudoju kaip pagrindinį instrumentą. Kuriu muziką chorams, ansambliams, bet koncertuodama visada improvizuoju. Taip scenoje bendrauju su kitais atlikėjais ir klausytojais“, – sakė kompozitorė ir atlikėja Maja Ratkje.

Projektą su norvegų menininke inicijavo lietuvė Kristina Inčiūraitė. Sako ją įkvėpė Jonathano Gleizerio filmas „Po Oda“, kuriame pagrindinė veikėja, nežemiška būtybė, perteikia šių dienų žmogaus tapatybės nestabilumą. Realus ir virtualus pasauliai, stabili praeities politinė sistema ir šiandienos permainos – visa tai, pasak K. Inčiūraitės, rūpi ir menininkams. Ji pasakojimą  papildo atšiauriais vaizdais.

„Mes bandom žiūrovą, klausytoją išvesti iš tos komforto zonos, pasiūlyti kažką tokio netikėto, galbūt nemelodingo, keisto, kas galbūt, na, verstų susimąstyti“, – sakė menininkė.

Vilniaus universiteto chorų „Pro musica“ ir „Gaudeamus“ vyrų grupės, solistai Modestas Jankūnas ir Ignas Garla improvizavo atlikdami avangardisto Žilo Volmano garso kūrinį „Megapneumis“.

Kultūros baras „Kablys“ – eksperimentinių renginių vieta Vilniuje. Buvusius geležinkelininkų rūmus yra pamėgę dizaineriai, čia vyksta koncertai, parodos.