Kūrybos medžiaga – kūnas

Iš Serbijos kilusi performansų ir kūno menininkė XXI a. pradžioje sukėlė didelį susidomėjimą istorinių performansų perteikimu. Ji nuosekliai griauna sienas tarp auditorijos ir menininko, savo kūryboje siekia sąmonės skaidrumo, ieško nušvitimo ir asmeninio pokyčio.

Belgrado dailės akademijoje tapybą studijavusiai menininkai kūrybos priemone tapo ne tradicinė akvarelė ar akrilas, bet kūnas. Susidomėjusi performanso žanru ji savo kūną pasitelkė tam tikroms mintims, idėjoms išreikšti. 1973 m. viename pirmųjų viešų performansų „Ritmas 10“ ji badė peiliu tarpupirščius, kartais susižalodama.

1974 m. performanse „Ritmas 0“ M.Abramovič stovėjo statiška patalpoje su 72 įvairiais objektais, įskaitant rožę, skalpelį ir užtaisytą ginklą. Lankytojams buvo siūloma panaudoti šiuos objektus su Marina pagal savo nuožiūrą. Performansas sukėlė nevienareikšmių vertinimų.

1975 m. M.Abramovič persikėlusi į Amsterdamą dėmesį atkreipė į lytiškumo sampratos problematiką. Pavyzdžiui, 1977 m. performanse, kurį M.Abramovič atliko kartu su menininku Franku Uwe Laysiepenu (Ulay), menininkai nuogi stovėjo vienas prieš kitą siaurame muziejaus įėjime ir lankytojas, norėdamas praeiti, turėjo pasisukti šonu, t.y. pasirinkti, į kurį, vyrą ar moterį, praeiti atsisukus veidu ir galbūt prisiliesti.

M. Abramovič. Iš serijos „Energetiniai rūbai“. / M. Anelli nuotr.

Menininkai išsiskyrė 1988 m. simboliškai eidami Didžiąja kinų siena iš skirtingų pusių, kad susitikę pasakytų vienas kitam sudie.

Tikslas – kelti sąmoningumą

1997 m. M.Abramovič buvo apdovanota „Auksiniu liūtu“ geriausiam menininkui Venecijos bienalėje. Tai žymiai pakėlė menininkės tarptautinį autoritetą ir žinomumą. Jos instaliacijoje „Balkanų barokas“ buvo panaudota vaizdinė medžiaga kartu su performansu, kuriuo nagrinėjamas jos kultūrinio ir šeimos identiteto klausimas.

Pradėkite nuo savęs; pakeiskite save. Jei pasikeiti, gali pakeisti tūkstančius.

2002 m. M.Abramovič atkreipė publikos dėmesį su instaliacija „Namas su vaizdu į vandenyną“, kurios metu galerijoje buvo sumontuoti prie sienų pritvirtinti trys atviri kubai, kuriuose menininkė asketiškai gyveno dvylika dienų.

Pokalbyje su rašytoju Adrianu Heathfieldu M.Abramović apibrėžė paties kūrėjo, menininko funkciją: „Kokia menininko funkcija? Kiekvienas menininkas paklaustas tikriausiai atsakys skirtingai. Bet mano atsakymas neabejotinai – kelti sąmoningumą. Pradėkite nuo savęs; pakeiskite save. Jei pasikeiti, gali pakeisti tūkstančius.“

M.Abramovič gyvena Niujorke. 2009 m. atidarytas jos vardo institutas San Fransiske, nagrinėjantis ir populiarinantis jos kūrybą.

Išskirtinė programa

Kaune viešoje paskaitoje M.Abramovič apžvelgs performanso meno istoriją: apibrėš, kas yra performanso menas, apsvarstys jo kilmę ir raidą – kur jis yra šiandien ir kokia jo ateitis.

Kaune M.Abramović viešės savo parodos „Būties atmintis“ atidarymo proga. Paroda Kauno paveikslų galerijoje visiems žiūrovams bus atverta nuo kovo 30 d. Galerijos „Meno parkas“ organizuojama paroda, išsamiai pristatysianti šiuolaikinio meno pasaulio ikonos kūrybą nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio iki pastarųjų metų, – vienas svarbiausių ir ambicingiausių renginių „Kaunas 2022“ programoje.

Pasak parodos partnerio M.Abramović instituto direktoriaus Giuliano Argenziano, ši retrospektyva pasižymės unikalia forma: ji rengiama kaip įspūdinga videoinstaliacija iš rinktinių šios autorės performansų dokumentacijų ir filmų. Čia bus galima susipažinti su dokumentine medžiaga, menininkės kūrybine biografija, garsiuoju jos Manifestu ir unikaliu kūrybos metodu, taip pat pamatyti jos interviu įrašus.

Vienas parodos kuratorių, galerijos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys įsitikinęs, kad mūsų regiono gyventojų pasaulėvaizdis artimas šios menininkės kūrybai.

„Nuo geležinės uždangos laikų Lietuvos menininkai ir kultūros lauko atstovai įvairiausiais būdais ieškojo informacijos apie M.Abramović kūrybą – ji simbolizavo drąsų laisvės siekimą peržengiant baimę ir nusistovėjusias klišes, nevaržomą menininko asmenybės raišką veržiantis iš tokių pažįstamų sovietinės sistemos gniaužtų. Todėl šis publikos ir autorės susitikimas ypač svarbus“, – tiki A.Žalpys.

Galerijos iniciatyva specialiai parodai „Būties atmintis“, kuri veiks iki liepos 31 d., lietuvių kalba išleistas iki šiol išsamiausiai M. Abramović kūrybą pristatantis katalogas „Valytoja“ („The Cleaner“).

Reaguodami į Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą ir jos žmones organizatoriai nusprendė dalį lėšų, gautų už bilietus, skirti Ukrainos kultūros programai Kaune paremti. Ukrainos kultūros programa priims, parems ir suteiks kūrybines erdves menininkams ir kūrėjams, kurie karo metu savo laikinais namais pasirinks Kauną.

Kas? M.Abramović paskaita.

Kur? „Žalgirio“ arenoje.

Kada? kovo mėn. 31 d. 18 val.