Ieškant būdų kaip nuvaikyti nuobodulį pamokose pasitelkiami įvairiausi metodai – nuo ekskursijų į istorines vietas iki naujausių informacinių technlogijų panaudojimo. Tačiau dalis mokytojų griebiasi ir seniai žinomų, bet dar iki galo neišnaudotų mokymosi metodų – mokymo šunimis, moliu ir pasivaikščiojimais po saugomas teritorijas.

Gruodžio 6-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Mokykla 2013“ Lietuvos kinologų draugija pristatys metodus, kaip pamokoje dalyvaujantys šunys gali padėti darželinukams ir jaunesnių klasių moksleiviams susikoncentruoti į dėstomą dalyką ir taip palengvinti mokytojo darbą.

„Šuo tokiose pamokose naudojamas kaip motyvatorius. Pavyzdžiui, skaičiavimo pamokose moksleiviai turi suskaičiuoti nustatytą kiekį gardėsio, o pribėgęs šuo paduotą maistą suėda. Mokantis spalvų, moksleiviai šuniukui pasako spalvos pavadinimą, o šis parodo, kuri tai spalva“, - teigia Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Jonaistė Jusionytė.

Tiesa, ne kiekvienas šuo gali dalyvauti tokioje pamokoje. Kinologė teigia, kad Lietuvoje tokių šunų – vos 15. Be to, mokytojais siekiantys tapti šunys atrenkami pagal griežtus reikalavimus – jie turi būti sveiki, reguliariai vakcinuojami, paklusnūs, bet tuo pačiu gebantys priimti sprendimus patys. Jie turi mėgautis bendravimu su žmonėmis, kitaip tariant –  būti ekstravertai.

„Pastaruoju metu šie šunys daugiausia dirba „SOS vaikų kaime“, kuriame padeda pravesti pamoką apie teises ir pareigas, ne tik apie žmonių, bet ir gyvūnų gerovę“, - pasakoja J. Jusionytė.

Veliučionių vaikų socializacijos centro technologijų mokytojas Mindaugas Turolevičius teigia, kad tokių dalykų kaip teisės, pareigos bei bendravimo su žmonėmis galima išmokti ir užsiimant keramika. „Pirmiausia, keramika ramina hiperaktyvius vaikus, blogą energiją jie išlieja minkydami molį, kartu gerėja jų motorika, nes tai plastiška medžiaga. Antra, mes dirbame pasiskirstydami veiklas: Kuršėnų kūrybos namuose vaikai lipdo puodus, o socializacijos centro auklėtiniai juos glazūruoja. Darbais nuolat keičiamasi. Dėl to vaikai išmoksta dirbti komandoje ir siekti bendro rezultato“, - pasakoja M. Turolevičius.

Kita vertus, integruojant keramikos amato žinias į chemijos ar fizikos pamokas taip pat būtų galima tikėtis geresnių akademinių rezultatų, mat moksleivius galima sudominti skirtinguose keramikos dirbinių gamybos etapuose molyje vykstančiais procesais.

Ona Drobelienė, kito parodoje pristatomo projekto „Gamtos mokykla saugomose teritorijose“ atstovė mano, kad sudominti gamtos mokslais galima ir paprasčiausiu pasivaikščiojimu, kurį pravestų įdomus pašnekovas. „Šiuo metu jau vykdome ekskursiją pavadinimu „Vaistinė po kojomis“, kurioje moksleiviai susipažįsta su vaistiniais augalais, sužino nuo kokių ligų juos galima naudoti ir kokie receptai veiksmingiausi. Taip moksleiviai ne tik atsikrato įtampos būdami gryname ore, bet ir sužino įdomių bei praktiškų dalykų“, - pasakoja O. Drobelienė.

Be to, gamtos mokslų mylėtojus ir skeptikus į biologijos, fizikos ir chemijos pamokas įtraukti turėtų ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro turima ir greitai mokyklas lankyti pradėsianti kilnojamoji laboratorija. Mokslininkų padedami ir laboratorijoje esančia įranga pasinaudodami moksleiviai galės atlikti tūkstančius tyrimų. Su šiuo projektu lankytojai taip pat galės susipažinti parodoje „Mokykla 2013“.

Parodoje „Mokykla 2013“ bus pristatoma ir daugiau alternatyvių mokymo bei mokymosi metodų, nes šiemet paroda akcentuoja gamtos mokslus kaip būdą pažinti ne vieną kurią nors sritį, bet suvokti pasaulį kaip visumą, kuriame viskas, visi mokslai siejasi tarpusavyje.

Paroda, kurioje dalyvaus per 80 įrangą, priemones, naujas technologijas, edukacines programas mokykloms pristatančios įmonių, vyks gruodžio 6-8 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.