- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Premjerą su negalią turinčiais aktoriais pristatanti režisierė: mane domina visuomenės „akloji zona“
-
Premjerą su negalią turinčiais aktoriais pristatanti režisierė: mane domina visuomenės „akloji zona“
-
Premjerą su negalią turinčiais aktoriais pristatanti režisierė: mane domina visuomenės „akloji zona“
-
Premjerą su negalią turinčiais aktoriais pristatanti režisierė: mane domina visuomenės „akloji zona“
„Psichoterapiniu požiūriu mano pastarųjų kūrybinių metų klausimas būtų toks: kaip integruoti tas visuomenės dalis, kurias nesąmoningai pasirenkame pamiršti?“ – mintimis dalinasi režisierė Kamilė Gudmonaitė, naujausiame spektaklyje „Šventė“ dirbanti su negalią turinčiais aktoriais. Premjera – jau rugsėjo 16, 17 d. ir spalio 15 d., OKT/Vilniaus miesto teatre.
– Kamile, Tavo naujasis spektaklis „Šventė“ dar skendi paslaptyje, žinoma tik tiek, kad jis pasakojama apie negalią turinčius žmones. Gal gali papasakoti plačiau? Kaip gimė spektaklio idėja ir kaip ji tapo kūnu?
– Tai spektaklis, į kurį pakviečiau vaidinti skirtingas negalias turinčius žmones: fizines (regėjimo, judėjimo), psichikos (šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas), protines. Lietuvoje neįgaliųjų yra 9 proc. visų gyventojų, tad kas dešimtas gatvėje galėtų būti neįgalus. Nors negalia nebūtinai fiziškai pastebima, visgi gali susidaryti įspūdis, kad neįgaliųjų Lietuvoje išvis nėra. Akivaizdu, kad jų socialinis aktyvumas ir dalyvavimas - itin ribotas, jie gyvena uždarai, mokosi atskirose, jiems skirtose mokyklose. Man buvo svarbu pažvelgti į neįgalumą kaip į patirties dimensiją, išklausyti ir išgirsti, ką patiria ir išgyvena patys neįgalieji. Tai pirmasis mano bandymas kurti spektaklį su tam tikra socialine grupe, kurios atstovai patys vaidina scenoje, tačiau ne pirmasis jas integruojant: prieš keletą metų Vilniaus Jaunimo teatre įvyko spektaklio „Sapnavau sapnavau“ premjera, kurio dramaturginis pagrindas – pokalbiai su nuteistaisiais iki gyvos galvos bei aukomis, praradusiomis artimąjį nusikaltimo metu, taigi, mane domina visuomenės „akloji zona“: vieta, kurios vairuojant automobilį nesimato jokiuose veidrodėliuose. Tam skiriu didžiąją savo kūrybos dalį: psichoterapiniu požiūriu mano pastarųjų kūrybinių metų klausimas būtų toks: kaip integruoti tas visuomenės dalis, kurias nesąmoningai pasirenkame pamiršti?
Spektaklio „Šventė“ dramaturgija kurta daugiau nei pusę metų repeticijose - pirmasis darbo etapas buvo medžiagos rinkimas bei sisteminimas bandant suvokti, kokios temos yra svarbios patiems negalią turintiems žmonėms. Susėdę ratu, primenančiu grupinę psichoterapiją, pirmąjį pusmetį tiesiog kalbėjomės, o mūsų įrašyti ir transkribuoti pokalbiai vėliau tapo pagrindu pjesei.
D. Matvejevo nuotr.
– Ką naujo apie neįgaliuosius sužinojai kurdama spektaklį ir ką naujo sužinos žiūrovas?
– Kartu su rašytoja, dramaturge Laura Švedaite tyrinėjome savo pačių santykį su neįgalumu, „sveiko kūno“ santykį su kūno deformacijomis, ir atradome, kad tai, kas yra neįgalu, skiria labai menka riba: kai kurios mūsų pačių asmenybės dalys dažnai priverčia jausti neįgalumą, negebėjimą, kai kurios mūsų kūno ar proto savybės taip pat gali mus įkalinti savęs nepriėmimo ir nesusitaikymo su savimi rate.
Supratome, kaip svarbu žvelgti į Kitą, kitokį, galų gale, priešais stovintį žmogų, nes jis iš tiesų mums padeda pažinti save. Juk jei kažko negalime ar nenorime priimti, gali būti, kad nenorime priimti savo dalies, kuri veidrodiniu principu atsispindi kitame žmoguje. Taip pat labai liūdino tai, kad neįgalieji yra atskiriami. Dažniausiai tai vyksta nemanant, kad jų subkultūra galėtų puoselėti tam tikrą alternatyvią sinestetinę ar ypatingą egzistencinę pasaulėjautą: kai kurie klausos, regėjimo negalias turintys asmenys yra išvystę puikius taktilinius bei klausos gebėjimus, tačiau dažniausiai jų pasaulėjauta yra izoliuojama, matant ne jos privalumus, o tik tai, kas neigiama. Todėl jie priversti suvokti pasaulį taip pat, kaip neturintys negalios, nors galėtų matyti pasaulį kitokį, kitaip, turiningiau.
Man atrodo kraupi „normalizavimo“ politika. Juk būtent skirtingumas yra pergalės ir orumo šaltinis, ir norisi tiek pačiai sau duoti leidimą būti autentiškai, tiek neįgaliesiems, kurie, tiesą sakant, yra neįgalūs tik dėl „sveiko“ ir „normalaus“ proto primestos perspektyvos.
D. Matvejevo nuotr.
Labai noriu pasidžiaugti ir mūsų komanda: kūrybos procese dalyvavo choreografas Mantas Stabačinskas, scenografė Barbora Šulniūtė, kompozitorius Simonas Šipavičius, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. Visiems spektaklis buvo tam tikra kelionė savo įvairumo link, tad ir spektaklis išėjo kaip kvietimas į šventę: kvietimas švęsti egzistenciją, pasireiškiančią galybe skirtingumų.
– Savo spektakliuose nuolat kalbi apie žmones ir jų grupes, kurie yra arba atstumiami visuomenėje vyraujančių normų, arba tų normų formuojami. Kaip manai, ar tokia situacija Lietuvoje dar nepradeda keistis, ar mes patys dar netapome tokie laisvi, kad galėtume patys prisiimti atsakomybę ir kurti naujas vertybes?
– Be abejo, pokytis matosi, jaučiu didelį jaunų žmonių susidomėjimą socialiniais klausimais, panašu, kad vyksta šiokia tokia transformacija. Tačiau kartu su vienu požiūriu, stiprėja ir kitas, visuomenėje matyti stiprus susiskaldymas, segregacija, kuri, deja, aiškiai parodo, kad vis dar gyvename neapykantos ir nepakantumo zonoje. Laisvi mes tapsime tada, kai užuot akivaizdžiai susipriešinę ir pykęsi gebėsime kalbėtis net su tais, su kuriais mūsų vertybės ar požiūris nesutampa.
– Menininkę, režisierę, daug kas mato kaip kuriantį ir visuomenei įtaką daryti galintį žmogų, bet taip pat dažnai matome ir tamsiąją kūrybinio gyvenimo pusę, blaškymąsį įvairių projektų mėsmalėje, nuolatinę artėjančių terminų šmėklą. Kaip šioje mėsmalėje neišsekti kūrybine prasme, kas palaiko šiuolaikinę kūrėją?
– Kartais reikia ir išsekti! Tačiau iš tiesų labai svarbu retkarčiais atsiskirti, pabėgti, pabūti tylos „tarpuose“, nebijoti, kad traukinys nulėks ir tau nebebus vietos. Tyloje vietos daugiausia.
Spektaklio „Šventė“ (rež. Kamilė Gudmonaitė) premjera - jau rugsėjo 16, 17 d., spalio 15 d., OKT Studijoje (Ašmenos g. 8, Vilnius).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Muzika ir staigmenos: festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato dieninę programą
Gegužės 23–26 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras taps tikra muzikos švente ne tik džiazo gurmanams, bet ir visiems šiuolaikinės muzikos mėgėjams. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ paruošė išskirtin...
-
Lietuvė „Eurovizijos“ atlikėjus įamžina unikaliu būdu: skiria tik tiek laiko, kiek trunka jų daina
Vieni „Eurovizijoje“ dainuoja, kiti – klauso ir balsuoja, tačiau vilnietė Danutė Čyrienė „Euroviziją“ piešia. Svarbu paminėti, kad ne bet kaip, atlikėjo portretui ji skiria tik tiek laiko, kiek trunka jo daina &ndas...
-
Festivalis Vilniuje: „Eurovizijos“ prodiuseris, renginys vandenyje ir „paskutinė vakarienė“
„Eurovizijos“ dainų konkurso ir olimpinių žaidynių organizatorius, šviesaus atminimo Anglijos karalienės Elžbietos II bei Džeimso Bondo šuolį parašiutu iš sraigtasparnio surengęs britas Martinas Greenas atvyksta...
-
Vilniaus rotušės aikštėje – koncertas „Laisvė išsaugotai pilietybei“3
Sekmadienio vakarą Vilniaus rotušės aikštėje vyko koncertas „Laisvė išsaugotai pilietybei“. ...
-
Silvester Belt grįžo iš „Eurovizijos“: šiemet, manau, užkariausime Lietuvą38
Sekmadienio popietę Vilniuje nusileido lėktuvas, kuriuo parskrido Lietuvai „Eurovizijoje“ atstovavęs Silvester Belt. ...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė1
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Gegužės mėnesį startuoja naujas festivalis sostinėje – „Vilnius Spring Festival“1
Naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams – „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante. ...
-
Šokolado skulptorė save atrado norėdama kurti grožį
Kam teko lankytis Trakuose įsikūrusiame Šokolado skulptūrų muziejuje, sunku buvo patikėti, kad viskas jame sukurta iš šokolado. Dar įdomiau: viso to grožio autorė – šokolado skulptorė, menininkė, knygų apie tortų d...
-
Garsų alchemikų kuriama muzikos magija: festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ gegužės 24 d. koncerte – pasaulinio garso improvizacijos meistrų trio „Jones Jones“. Festivalio ambasadoriaus, perkusininko Vladimiro Tarasovo, JAV improvizacinio ir laisvojo džiazo atstovų kont...
-
Vilniaus šaltibarščių festivalyje – menininkės M. Dirsytės performansas2
Birželio 1-ąją sostinėje antrą kartą vyksiantis Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“) miestiečius ir miesto svečius džiugins ne tik pramogomis ir įvairiausiais rožiniais patiekalais, bet ir men...