Menininkas Dainius Liškevičius, 2015 m. atstovavęs Lietuvai 56-ojoje Venecijos meno bienalėje, pirmą kartą atliks specialiai Rotušės Didžiajai salei sukurtą performansą „Apskritimas“. Menininko pasirodymą papildys jauna vilniečių grupė „Without Letters“, savo kūryboje derinanti indie, psichodelinio roko ir elektroninės muzikos elementus.

„Priežasties“ kuratorė, menininkė, VDA Grafikos katedros docentė Marija Marcelionytė-Paliukė aiškina esmines šio įvykio priežastis: „Profesinė Vilniaus Dailės akademijos aplinka lemia nuolatinę vaizdų gausą, todėl asmeniniai tyrinėjimai pastaruoju metu vis labiau siejasi su kultūros ekologijos tema, t. y. kuo mažiau gaminti pačiai, bet tuo pačiu kurti ar būti kūrybos priežastimi talentingesniam ir pan. Ši situacija kaip tik apie tai – gavusi pasiūlymą organizuoti kažką nepaprasto ir dar per savo gimtadienį, instinktyviai imi telefoną ir skambini neabejotinam talentui – D. Liškevičiui. Jis, patikrinęs savo kalendorių, ima ir „pasirašo“ šiam įvykiui-avantiūrai. Kodėl „Without Letters“? Atsitiktinumas: kažkas nusprendė, kad 2016 m. vasarą Wroclave vykusiame susitikime, skirtame Europos kultūros sostinių fenomeno analizei, Vilniui turi atstovauti Adomas Narkevičius ir aš. Atrastume, ypač kai susitikimas jau įvykęs, logiškų paaiškinimų kodėl, bet smagiausia, kas nutiko – pažintis su Adomu, kurios metu sužinojau, kad jis groja šioje grupėje“.

Renginys yra projekto „CreArt“ dalis. „CreArt“ – 7 metus trunkantis tarptautinis kultūrinio bendradarbiavimo projektas, jungiantis 12 Europos miestų. Projekto tikslas – suteikti menininkams galimybę pristatyti savo kūrybą Europoje, skatinti kūrybiškumą, bendradarbiavimą, meno mainus.

----

D. Liškevičius (g. 1970) – vienas aktyviausių „lūžio kartos“ menininkų, XX a. 10-ajame dešimtmetyje ženkliai prisidėjo prie dailės raiškos atsinaujinimo Lietuvoje. Menininko sukurtos instaliacijos ir performansai yra įtraukti į naujausių laikų Lietuvos dailės istoriją.

„Without Letters“ siekia perkurti, kaip gali skambėti grupė laiku, kai gitara nebėra maištingas instrumentas. Grupės naujausi kūriniai įkvėpti vis stiprėjančio virtualaus ir nerimą keliančio „dabar“ pojūčio. Techno ir footwork tarp kitų elektroninės muzikos įtakų kuria skubantį, tamsų tempą grupės gyvuose pasirodymuose. Hipnotizuojančios ritminės struktūros ir kartais pratrūkstantys aštrūs vokalai susipina su krautrocko įkvėptomis palaimingomis harmonijomis, tuo pačiu vengiant eskapizmo į jau praėjusį ar net neegzistavusį laiką.

M. Marcelionytė-Paliukė (g. 1977) Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros docentė, menininkė.