Romano autoriaus M. Gailiaus žodžiais, šią erdvę Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje pritraukė pats tekstas. „Skaitytojų šiaip nesugalvočiau kviesti nei į KGB, nei į jokį kitą kalėjimą, nes tai ypatingo santūrumo erdvės. Vis dėlto dabar šitą vietą – šaltą ir blausų kalėjimo koridorių – pasiūlė pats tekstas. Dalis romano pasakojimo remiasi istoriniu šaltiniu – KGB bylomis, kuriose fiksuoti mano senelio 1947 metų tardymo protokolai. Knygoje tardoma jau veikėja Augustė Gilytė, kuri ir kviečia skaitytojus į šitą, nepabijokime, nejaukią, užtat emocine ir pažintine prasme intensyvią akistatą“, – sako M. Gailius.

Marijus Gailius. Organizatorių nuotr.

Okupacijos metais KGB vidaus kalėjime veikė karceriai su vandeniu, kuriuose kaliniai turėdavo arba stovėti lediniame vandenyje (žiemą – ant ledo), arba balansuoti ant paaukštinimo, nuo kurių, praradę budrumą, griūdavo į vandenį. Patalpų pusrūsyje įrengtoje šaudymo kameroje buvo nužudyta daugiau kaip tūkstantis žmonių.

Paulius Markevičius. Organizatorių nuotr.

Aktoriaus ir režisieriaus P. Markevičiaus žodžiais, atšiauri KGB kalėjimo erdvė nepaiks jokio kito pasirinkimo – tik įsitraukti į pasakojimą pagal romano „Augustė Gilytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) ištraukas. „Ten daug emocinio šalčio ir tamsos. Nors koridorių palubėse įsuktos šiuolaikiškos lempelės, nuo to šviesos nepadaugėja. Mes padarysime taip – mes per renginį iš viso paliksime vos vieną lempą. Leisimės apšviečiami vien teksto ir jo energijos. Okupacijos metais laisvės kovotojai ryškiai girdėdavo turbūt bet kurį garsą – kalinamųjų krebždesį gretimoje kameroje, savo tankų kvėpavimą, neramiai dunksinčią širdį. Romano pristatyme lankytojai girdės vien pasakojimą, kuris remiasi laisvės kovų patirtimi“, – sako P. Markevičius.

M. Gailiaus romane vaizduojama alternatyviosios istorijos situacija, kuomet Lietuvos valstybei nepavyksta sėkmingai ištrūkti iš imperijos. Romanistui ypač svarbi jo prozos kalba – skaidri ir kartu žaidybiška. Aktorės B. Vasauskaitės pastebėjimu, rašytojo tekstą tinka adaptuoti teatriniam skaitymui, nes jis gausus dialogų, taupių sakinių. „Visa trečia romano dalis yra dialogas tarp romano veikėjos Augustės ir smalsaus tardytojo Nikolajaus. Tai įtraukus ir įtemptas pokalbis apie žmogaus norą būti ir išlikti savimi net tada, kai, atrodo, tai beveik neįmanoma“, – sako B. Vasausakaitė.

Performanso metu ji įgarsins pagrindinę veikėją Augustę, P. Markevičius – jos tardytoją. Aktoriai atrinko ir kitų knygos ištraukų, kurias pristatys ketvirtadienio vakarą.

„Augustė Gilytė“ yra trečioji 2020 m. Lietuvos metų knygos laureato, Lietuvos rašytojų sąjungos nario M. Gailiaus knyga.

P. Markevičius, Marijos Kavtaradzės filmo „Išgyventi vasarą“ pagrindinio vaidmens ir netradicinio teatro kūrėjas, 2025 m. už savo spektaklį „Café existans“ pelnė Auksinį scenos kryžių. B. Vasauskaitė kartu su moksladraugiais ir savo mokytoju yra įkūrusi teatrą „Atviras ratas“.

Benita Vasauskaitė. Organizatorių nuotr.

„Augustė Gilytė“ skaitytojus į akistatą KGB kalėjime kviečia balandžio 10 d., ketvirtadienį, 18.30 val. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje (Aukų g. 2a, Vilniuje). Įėjimas nemokamas, bus galima įsigyti knygą ir gauti autografą.