Vilniuje L. Gillickas sukūrė specialiai Lietuvai skirtą ekspoziciją. Dar vieną eksperimentą, ar garsas gali būti skulptūra, Šiuolaikinio meno centro salėje rengia ir jaunas lietuvių menininkas Arturas Bumšteinas.

Žinomo britų menininko L. Gilicko paroda Šiuolaikinio meno centre – pirmoji Baltijos šalyse. Tūkstančio kvadratinių metrų salėje L. Gillickas tęsia temą, kuria domisi nuo 90-ųjų: tyrinėja postindustrines teritorijas: buvusias gamyklas, statybinių medžiagų sandėlius. Apleistos, pusiau eksperimentinės teritorijos keičia paskirtį ir tampa naktiniais klubais, parodų salėmis.

Susipažinęs su Vilniumi menininkas atkreipia dėmesį, kad žiūrint iš centro į pakraščius, kai kurios vietos gali atrodyti nuošalios ir nereikšmingos. Bet savo požiūrį atspindi parodos pavadinime: „Šviesos nėra ryškesnės centre“.

L. Gillicko darbai rodyti daugelyje svarbių tarptautinių parodų, tokių kaip „Documenta” ar Venecijos, Berlyno bei Stambulo bienalės.

Šiuolaikinio meno centras rytoj pristatys ir Lietuvos kompozitoriaus bei garso menininko Arturo Bumšteino garso instaliaciją. Menininkas nagrinėja idėją, ar garsas gali veikti kaip skulptūra.

Skirtingi garsiakalbiai, kuriems garso takelius kūrė A. Bumšteino vadovaujamas penkių autorių kolektyvas, Šiuolaikinio meno centro salėje susijungia į vieną kūrinį. Abi parodos veiks iki sausio vidurio.