Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje bus rodomi Per-Anders Hübner (Švedija) ir Dalios Lopez Madronos (Lietuva, Švedija) darbai, LMA Vrublevskių bibliotekoje pranešimą skaitys Marianne Lung Petersen (Danija), o Vilniaus grafikos meno centre žiūrovai galės išvysti Jaceko Tylkowskio (Lenkija) objektus.

Užsienio meninė knygrišystė Lietuvos publikai (net ir knygų specialistams) dar per menkai žinoma. Tad parodose eksponuojami užsienio meistrų darbai šiek tiek leis susipažinti su kitų šalių menine knygrišyste ir kai kuriomis pasaulinėmis šio amato tendencijomis. Tuo pačiu siekiama iškelti personalijas, paraginti atidžiau įsižiūrėti į vieno knygrišio kūrybą.

Meistriškas kruopštumas ir tauriosios medžiagos, šiuolaikinio meno formos ir sudėtingos seno amato technologijos jau savaime daro šiuos įrišimus iškalbingais meno objektais. Dar vienas parodos tikslas – paskatinti analizuoti, kas tai yra bibliofilinė knyga ir pažvelgti, ne tik kaip, bet ir kas yra rišama, ir kodėl. Netiesiogiai atverti įrištos knygos vidų ir pajausti teksto, vaizdo, spaudinio, įrišimo visumą, vertinant juos kaip lygiaverčius, tarpusavy sąveikaujančius komponentus.

Meninė knygrišystė neatsiejama nuo bibliofilinės knygos. Kad gimtų puikūs ir kokybiški knygrišystės meno kūriniai, pirmiausia turi atsirasti tokio įrišo verti spaudiniai. Senos knygos bibliofilinę vertę gali įgyti savaime, o bibliofiliniuose leidiniuose šios vertės siekiama sąmoningai ir tikslingai. Tad daug dėmesio skiriama tiek teksto parinkimui, tiek spaudai, tiek medžiagoms, tiek meniniam apipavidalinimui, o unikalumą ir retumą sąlygoja mažas tiražas, sudėtingos, kartais rankų darbo, technikos.

Bibliofilinės knygos – tai noras knygoje pasiekti tą unikalumą, retumą, išskirtinumą, kuriuos knyga prarado masinėje gamyboje, patirti tokį pat stiprų ir paslaptingą knygos poveikį, kokį gali skleisti šimtametės knygos.

Paroda veiks iki liepos 23 d. Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3.