Eksponuoti miestui svarbius dokumentus nuspręsta neatsitiktinai – šiemet sukanka 635 metai, kai 1387 m. kovo 22 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teisę. Ši teisė leido miestiečiams turėti miesto valdžią (magistratą, savo teismą) ir patiems reguliuoti prekybos ir amatų klausimus, kitaip tariant – miestas gavo savivaldą. Deja, Jogailos privilegija paslaptingomis aplinkybėmis dingo XX a. pradžioje, todėl parodoje eksponuojamas jos nuorašas.

Parodos erdvė semantiškai skaidoma į keturis teminius laukus, kurie apibrėžia Vilnių kaip valstybės sostinę: miesto erdvę, kurią atskleidžia XVI–XX a. Vilniaus planai; miesto valdžią, kurią iliustruoja Vilniaus savivaldos pareigūnų portretai ir Vilniaus rotušės vaizdai bei brėžiniai; valstybės politinės galios centrą, kurį vaizduoja Vilniaus pilių paveikslai; dvasinį valstybės centrą, kurį reprezentuoja Vilniaus katedra.

Šiais metais buvo pakeistas parodos formatas. Iki šiol Vilniaus dienos minėjimo parodose buvo eksponuojamas vienas išskirtinę svarbą sostinei turintis eksponatas, o šiemet eksponuojama 11 privilegijų. Taip nuspręsta dėl šių priežasčių: pirma, neišliko 1387 m. Jogailos Vilniui suteikta privilegija, tad svarbu parodyti išlikusias, antra, privilegijos, kaip teisinių dokumentų visuma, atskleidžia vilniečių rūpestį išsaugoti miestietiškas teises ir laisves, o šios laisvės ir formuoja miestietišką tapatybę.

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus parodą parengė drauge su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, saugančiomis šiuos neįkainojamus istorijos šaltinius.

Muziejaus renginiuose privaloma dėvėti respiratorių, galimybių pasas būtinas. Paroda veiks iki kovo 27 d.