„Šįkart „Poezijos pavasario“ premija įteikiama už knygą, kuri, nors ir ne poezija, bet joje rašoma apie Vilnių, o pats Vilnius jau yra poezija. Jeigu rašai apie miestą su meile ir rūpesčiu – iš tiesų nesvarbu, ar rašai eilėmis, ar proza. Noriu pasidžiaugti autoriaus sėkme ir padėkoti už visus atliktus darbus, ir už šią knygą, kurią vilniečiai labai pamėgo“, – sveikindamas autorių sakė Vilniaus meras.

Poeto, vertėjo, literatūros kritiko, ekonomisto, nuo 2008 m. veikiančio unikalaus „LUNI“ įkūrėjo D. Pocevičiaus knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“ verta turėti kiekvienam vilniečiui, lietuviui ar atvykėliui, visiems, kurie nebijo pažvelgti toliau oficialiosios Vilniaus istorijos ir kuriems brangus šis miestas.

„Jau nemažai metų aš tyrinėju Vilniaus reliktus. Tyrinėju labai nuoširdžiai, intensyviai, kiekvieną dieną vaikštau po Vilnių, randu kažką įdomaus ir bandau išsiaiškinti, kaip mieste atsirado vienas ar kitas objektas. Apie miestą daugiau pasakojo ne stori istorijų foliantai, o gyvoji istorija, t.y. tai, kas liko mūsų gatvėse, tarpuvartėse ar ant namų sienų“, – sakė premijos laureatas.

Knygoje „100 istorinių Vilniaus reliktų“ pasakojama apie Vilnių nuo XIV a. iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši knyga verčia atrasti gyvąją miesto istoriją, kurią pasakoja statinių likučiai, užrašai, monogramos, herbai, paminklai, dekoro elementai. Leidinyje patalpinti 59 žemėlapiai, 72 dokumentų atvaizdai, 122 piešiniai, 195 brėžiniai, 272 fotografijos.

Įdomūs faktai iš knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“:

● Keliautojai pastebėjo, kad XVI a. pradžioje cerkvių Vilniuje buvo daugiau nei bažnyčių. Istorikas M. Homolickis jų suskaičiavo net aštuoniolika.

● Užrašas „Mater Misericordiae“ ant Aušros vartų koplyčios iš pradžių buvo lenkiškas – „Matko Miłosierdzia". Jis papuošė statinį 1828-aisiais.

● Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje palaidoto M. K. Paco antkapis su užrašu „Čia guli nusidėjėlis“ nėra autentiškas, jis 1902 m. padirbdintas iš svetimo antkapio.

●M. Muravjovo paminklas 1915-aisiais išgabentas iš Vilniaus, tačiau generalgubernatoriaus atvaizdą ir šiandien galime pamatyti prie Šv. Onos bažnyčios.

● Lenkų kalbos žodis „holendernia“ 1940 m. suklaidino gatvių pavadinimų lietuvintojus. Olandų gatvė turėtų vadintis Juodmargių arba Karvidžių gatve.