Gruodžio 10 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks mados festivalio „Mados infekcija“ konkurso „Injekcija“ finalas. Jame dalyvaus 16 naujų mados pasaulio vardų.

Septintus metus iš eilės rengiamo konkurso „Injekcija“ tema – „Ar mada lygu religija?“. Į šį klausimą kurdami kolekcijas ir mėgino atsakyti jaunieji talentai.

„Injekcija“ yra kelias į „Mados infekciją“. Taigi ir dalyvių siekiamybė. Konkurso finalo žiūrovai pamatys 14 Lietuvos jaunųjų kūrėjų bei jų duetų ir dviejų svečių iš užsienio – Latvijos bei Rusijos – kolekcijas. Dauguma šios „Injekcijos“ finalininkų talkina Lietuvos ir užsienio dizaineriams jų mados namuose, yra dirbę mados savaičių ir festivalių užkulisiuose, patys sukūrę bei pristatę mažiausiai po vieną kolekciją.

Jau žinome, kad „Injekcijos“ finale išvysime daug itin kūrybiškai ir kokybiškai pritaikytų šiuolaikinių technologijų. Tai ir 3D spausdintuvais sukurtos drabužių detalės, ir palyginti santūrius drabužius netikėtai papildantys QR kodai, ir iš stiklo pluošto audinio pagaminti aukštakulniai. Taip pat aksesuarai, kuriuos kuriant panaudota biologiškai užauginta oda, savo išvaizda ir struktūra panaši į gyvūninės kilmės.

Jaunieji dizaineriai pristatys po penkis savo kolekcijų modelius. Konkurso pradžia – gruodžio 10 d. 19.30 val. Po jo kompetentinga komisija išrinks nugalėtojus, kuriems atsivers kelias į 2014 m. kovą vyksiančią „Mados infekciją“.

Vilniaus dizaino kolegijoje dėstanti viena komisijos narių dizainerė Kristina Kruopienytė sakė turinti savus vertinimo kriterijus. Pasak jos, kadangi tai yra talentų konkursas, ieškoma ko nors naujo, nematyto.

„Turi būti inovatyvu, modernu. Svarbi ne tik pati idėja, koncepcija, bet ir pats pristatymas, kaip žmogus dirba su audiniais. Atsižvelgiu, kaip jis dirba su spalvomis, siluetais, kaip susitvarko su įvaizdžiu – grimu, šukuosenomis, avalyne, aksesuarais. Svarbu, ar tie jauni žmonės yra visapusiškai kūrybingi, atitinka konkurso sąlygas, estetiškai pateikia savo darbus“, – aiškino K. Kruopienytė.

Dizainerė užsiminė ir apie tai, kad daugelis jaunųjų dizainerių stengiasi nagrinėti kokias nors labai gilias, filosofines temas. O esą norint sukurti gerą kolekciją, nereikia labai kankintis, pernelyg giliai mąstyti ir kelis mėnesius gvildenti vieną mintį. Ar šiemet bus geriau, ar blogiau, K. Kruopienytė teigė negalinti atsakyti.

„Vienas vaizdas yra, kai pateikiami kolekcijos eskizai, nuotraukos, o visai kitas, kai kolekcija keliauja ant podiumo“, – sakė pašnekovė.

Akvilė Jančauskaitė šiuo metu gyvena Londone ir dirba asistente dizainerio Maarteno van der Horsto komandoje. Ji darbavosi ir neseniai praūžusios Londono mados savaitės užkulisiuose, kur talkino kolekciją pristačiusiai dizainerei Louise Gray. 2012 m. Akvilė dirbo su komanda, kūrusia „Ralph Lauren“ polo marškinėlius JAV atletų olimpinei komandai. Praėjusiais metais Londono Middlesex universitete mergina įgijo mados dizaino bakalauro laipsnį, o prieš tai dizaino technologijų mokėsi Danijoje.

Kolekcija „Zinesters“ yra nusilenkimas tam tikra religijos forma tampančiam apsėdimui, nenugalimai manijai. Tai tam tikros subkultūros, zine kultūros trauka; tai pabėgimas į praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį, kuris niekais vertė bet kokius formalumus ir papročius. Akvilės kolekciją įkvėpė šventvagiškas savęs paieškomis paremtas post-punk gyvenimo stilius, agitprop (agitacijos, propagandos) idėja, militaristinės uniformos ir konstruktyvizmo grafika.

Apie dalyvius:

Ana Romanova ir Dovilė Cibulskaitė mokėsi Vilniaus dizaino kolegijoje. Ana baigė mados dizaino, o Dovilė – aprangos dizaino studijas. Šiuo metu abi dirba pagal specialybę – dizainerėmis „Studijoje LT“, kurios įkūrėjos yra Jolanta Rimkutė ir Ieva Ševiakovaitė. Laisvu nuo pagrindinio darbo metu Ana ir Dovilė dirba stilistėmis kuriant reklamas, dalyvauja fotosesijose. Dovilė taip pat kuria kostiumus spektakliams.

Kolekcijoje „Pure“ susipina sporto ir religijos elementai. Medžiagiškumas ir kirpimai sportiški, o religinės aprangos interpretacija matoma detalėse. Kolekcijoje naudojama balta spalva reiškia galią, sėkmę, taip pat tobulumą – viską, ko reikia tiek sporte, tiek religijoje.

Artis Štamgūtas (Latvija) su mada susipažino dar Rygos dizaino ir meno mokykloje, o šią pažintį tęsė Latvijos meno akademijoje. Vėliau mados dizaino kursą baigė Milane, įgytas žinias stiprino Berlyne ir galiausiai vėl grįžo į Rygą, kur toje pačioje Latvijos meno akademijoje įgijo magistro laipsnį. Latvijoje Artis nuolat dalyvauja daugybėje mados ir meno renginių, iki šiol yra sukūręs net 10 kolekcijų ir jas pristatęs įvairiose erdvėse – pradedant Rygos ir baigiant Sankt Peterburgo mados savaitėmis. Šiuo metu Latvijos meno akademijoje Artis eina docento pareigas Mados dizaino katedroje.

Sukurti kolekciją „One Year After...“ („Po metų...“) Artį įkvėpė paskutiniojo teismo dienos laukimas ir nesulaukimas. Iš senųjų laikų sklindančią mistiką jis sujungė su metaliniais androidų kūnais. Jo kolekcijos drabužiai skirti stipriems, savimi pasitikintiems žmonėms, tiems, kurie jau kuria ir kurs ateitį.

Egidijus Učkuronis dar studijuodamas atliko praktiką pas dizainerę Juliją Janus, rūpinosi televizijos projekto "Chorų karai" dalyvių sceniniu įvaizdžiu, kuravo svečius iš užsienio šalių per parodą "Baltic Textile + Leather", stažavo Islandijos dizainerio Sruli Rechto mados namuose ir talkino jam kuriant pavasario-vasaros 2013-iesiems kolekciją.

Kolekcijos "Ovum" (kiaušinis – lot.) personažai yra idėjų augintojai – žmonės, kurie pasmerkti, kad juos užvaldytų idėja, praryjanti jų esybes ir užimanti vietą sąmonėje. Modeliai atspindi idėjų virsmo etapus: kaip idėja iš abstraktaus reiškinio susiformuoja į materialią formą. Kuriant kolekciją naudota natūrali žuvies oda – lašišos, jūrinio ešerio, vilkžuvės ir menkės. Aukštakulniams – stiklo pluošto audinys. Vienas kolekcijos modelis sukurtas atspausdinus dvi 3D detales. O viename aksesuarų panaudota biologiškai užauginta oda.

Gintarė Salemonaitė, baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, šiuo metu dirba su Julia Janus – kuria prie dizainerės drabužių derančių aksesuarų dizainą ir stilių. Ji taip pat yra atlikėjo Beissoul stilistė – rūpinasi vaikino ir grupės įvaizdžiu per fotosesijas, kuriant ir filmuojant vaizdo klipus. Kaip kostiumų dailininkė bei stilistė Gintarė dirba ir su teatru „Vilniaus baletas“, rūpinasi fotosesijų, skirtų reklamai, stiliumi. Kostiumus Gintarė kūrė ir Oskaro Koršunovo, Užupio teatro bei prancūzų teatro „CleF“ spektakliams.

Kolekcijoje „Portraits of stereotypes“/ „Portretai“ nagrinėjami įvairūs su žmonėmis susiję stereotipai ir jų atsiradimo priežastys, pasitelkiant ekspresionistinių ir šventųjų portretų svarbiausius bruožus, ideologiją.

Greta Vitkauskaitė vasarą baigė mados dizaino studijas Vilniaus dizaino kolegijoje. Pusmetį studijavo Estijos dailės akademijoje. Studijų metais Taline Greta atliko praktiką prekės ženklo „Monton“ drabužiais prekiaujančioje įmonėje „Baltika Group“, talkino „Tallinn Dolls“ komandai, yra kūrusi mados iliustracijas žurnalui „Moteris“.

Kolekcija „Naujoji estetika“ nagrinėja aktualią šiuolaikinės visuomenės temą. Dabar jau sunku įsivaizduoti žmogaus gyvenimą be informacinių technologijų ar virtualios erdvės, kuri šiandien yra būtinybė. Savo kolekcija Greta analizuoja technologinių pokyčių įtaką kūrybai ir aprangai.

Jurgita Žaromskytė šiuo metu studijuoja Vilniaus dizaino kolegijoje. Ji atliko praktiką pas dizainerę Kristiną Kruopienytę, taip pat „Reda design“ studijoje. Jurgitos kurti drabužiai buvo naudojami žurnalo „Centras“ (infashion.lt, interjeras.lt) fotosesijai, ji kūrė dekoracijas festivaliui „Loftas fest“.

Kolekcijoje „Transcendencija“ kurdama Andrejaus Tarkovskio įkvėptas mįslingas vizualines projekcijas Jurgita siekia sukurti specifinę nuotaiką, palikti vietos žmogaus interpretacijai bei fantazijai ir paskandinti jį į transcendentinę būseną.

Justina Snøw kostiumo dizaino kūrimo žinių sėmėsi VDA ir jau yra pristačiusi dvi kolekcijas „Koma“ ir „Nobody. Homo Sapiens“, taip pat kūrė kostiumus kino filmams „Sangailė“ ir „Parlor“. Ji bendradarbiauja su fotografais per fotosesijas, yra dirbusi televizijos ir reklamos projektuose („Atsargiai, moterys!“, „Mes už... Lietuvą!“).

Kurdama kolekciją „Pėdsakai“ religijos tema kaip įkvėpimo atspirties tašką pasirinko senovės baltų pirmtaką, globėją – totemą. Baltų gyventoje teritorijoje žmonės tikėjo, kad jų giminės pradininkas, globėjas yra koks nors augalas arba gyvūnas. Mūsų kraštuose protėviai naudojo totemų atvaizdus kaip apsisaugojimo būdą nuo blogybių, piktų dvasių. Taigi totemas – tarsi krikščionybės angelo sargo atitikmuo. Vienas apsaugos būdas Justiną sudomino labiausiai. Mūsų krašte randama akmenų su iškaltomis pėdomis. Tai buvo daroma, nes tikėta, kad, suteikus jiems zoomorfinį pavidalą, pėdose įsikūnija promočių vėlės, kurios globoja savo palikuonis. Šio reiškinio įkvėpta Justina ir pavadino savo kolekciją „Pėdsakai“.

Karolina Fomičiova-Fomi šįmet baigė studijas Londono Middlesex universitete. Per trejus metus atliko praktiką pas dizainerius Yang Li, Mary Katrantzou ir Michelle-Lowe Holder. Pastaraisiais metais pradėjo kurti ir gaminti papuošalus bei aksesuarus. Jaunosios dizainerės nuomone, svarbiausia yra kokybė ir didelis dėmesys detalėms bei naujoms tekstūroms.

Kolekcija „Flap“ (pavasariui-vasarai) Karolina siekė sukurti laisvę pabrėžiančius drabužius: anot jos,  šiuolaikinė laisvės samprata asocijuojasi su sportiniu gyvenimo būdu. Dizainerės nuomone, mada yra panaši jėga, kaip ir religija. Ji suteikia žmogui įkvėpimo ir vilties gyventi, priverčia keltis ryte iš lovos, judėti į priekį ir stengtis būti geresniam. Kolekcijoje gausu detalių, karoliukų, siuvinėjimų, perdirbtų ir naujai sukurtų audinių. Jaunosios dizainerės kolekcijos kertinė ašis – į kutus sudraskyta organza, siekiant sukurti vientisą šilko kutų tekstūrą. Sudraskytas indiškas austas šilkas kuria plunksnų efektą, o šilko draperijos puošia sportinius trikotažo džemperius.

Kristina Rutkauskaitė aprangos dizaino bakalauro laipsnį įgijo Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete. Yra sukūrusi ir pristačiusi dvi kolekcijas: „Graphosoma“ buvo jos baigiamasis darbas kolegijoje, o „Venera“ sukurta specialiai šiais metais Kaune vykusiam „Mados ir meno sintezės“ renginiui.

Kolekcijoje „Kaneliūra“ dominuoja moteriški ir vyriški kostiumai, klasikinio kirpimo marškiniai ir suknelės. O kad mada ir religija nebūtų nuobodi, pasak Kristinos, būtina įmaišyti saldžiarūgščio prieskonio, šiuo atveju tai – modernumo prieskonis. Pasitelkdama šiuolaikines technologijas ji audinius margina skaitmenine spauda. Taip klasikiniai drabužių modeliai įgauna visiškai kitą – žaismingesnį ir ryškesnį – pavidalą. Audinio printas sukuriamas pagal bažnyčios interjere vyraujančius fragmentus, detales: tai kolonos, ažūrai, tapybiški paveikslų fragmentai.

Kristina Sviderskaitė VDA baigė bakalauro bei magistro studijas ir įgijo kostiumo dizainerės specialybę. Kūrė kostiumus avangardinės mados renginyje „Pasaka iš rūsio“, dalyvavo parodoje „I love inter/national fashion“, atliko kūrybinę praktiką „Studijoje LT“ ir gamybinę – „Omnitekse“. Bakalauro studijų baigiamąją kolekciją „Pirmyn arba atgal“ (2011 m.) ir magistro – „19862020“ (2013 m.) – pristatė Kultūros nakties projekte „Skrydis“. 2012 m. tarptautiniame jaunųjų dizainerių konkurse „Habitus Baltija“ (Ryga) pristatė kūrybinę kolekciją ‚1980–1990“ ir laimėjo sertifikatą dalyvauti Kurorto mados savaitėje Anapoje prie Juodosios jūros. Pernai su „Decolte“ butiku pristatė komercinę kolekciją „Jungtukai“, o šiemet – ekspoziciją „Must“ per Dizaino savaitę.

Kolekcijos „19862020“ idėja sudaryta iš dviejų kontrastuojančių polių – abu jie užkoduoti pavadinime. 1986 – skaičiai, žymintys Černobylio atominės elektrinės avarijos datą. Šią katastrofą Kristina sieja su destrukcija, mirtimi, naikinimu ir t. t. 2020 – data, kai Lietuva bus pasirinkusi vieną iš kelių: turės naują atominę elektrinę (VAE) arba naudosis alternatyviais ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Jos ateities vizija asocijuojasi su išsaugojimu, saugumu, šviesa, žaluma, gyvybe.

Liucija Domkutė kostiumo dizaino žinių sėmėsi VDA. Su savo bakalauro kolekcija „Scala“ konkurso „Lietuvos jaunojo dizainerio prizas“ mados dizaino kategorijoje šiemet ji pelnė pirmą vietą. Šiemet ji taip pat atstovavo Lietuvai tarptautiniame jaunųjų dizainerių konkurse „Russian silhouette“, o praėjusiais pelnė pirmą vietą konkurse „Inovatyvaus dviračio įdėklo dizainas“. 2011 m. dalyvavo ekoprojekte „Antrasis kvėpavimas / Remake Fashion“, 2010 m. jaunųjų dizainerių konkurse „Krištolinė adata“ pelnė trečią vietą, 2009 m. respublikinėje dailės olimpiadoje gavo antro laipsnio diplomą.

Moteriškoje eksperimentinėje kolekcijoje „Gyvatės padėtis šiuolaikinės mados kontekste“ pasitelkiant menines priemones kuriamas netikėtas, šviesus, infantiliškas, jautrus, subtiliai seksualus gyvatės įvaizdis. Rodomas naujas požiūris į gyvates aplinkosauginiais tikslais.

Monika Ženytė ir Fausta Povilonytė VDA šiemet baigė kostiumo dizaino studijas. 2011 m. kartu pristatė savo darbus parodoje „Antrasis kvėpavimas / Remake Fashion“ VDA Kostiumo dizaino katedros galerijoje, mados festivalyje „Melnica Modi“ Minske (Baltarusija), pernai – parodoje žurnalo „L’Officiel“ 90-mečio proga Vilniaus rotušėje.

Kolekcijos „Nemetodas“ pavadinimas – tai dviejų žodžių junginys: „nematodas“ – bestuburių gyvūnų tipas ir žodis „metodas“. Kolekcijoje kirmėlės savybės, lemiančios jos prisitaikymą prie gamtos, transformuojamos į drabužio savybes. Naudojamas žieduotosios judesys, siluetas ir proporcijos. Ritmo pokyčiai gamtoje leidžia panaudoti vis įdomesnių išraiškos priemonių. Svarbus reiškinys tapatinant žmogų ir gyvūną išlieka drabužio kaip antros odos sąvoka. Drabužio funkcionalumas prilyginamas gyvūno odai, kailiui. Tolygiai atliekama apsauginė funkcija. Visa tai tapo pagrindine tematika merginų kuriamoje kolekcijoje.

Tatsiana Grakova (Rusija) gimė Baltarusijoje, 2004 m. persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą, ten baigė Taikomosios dailės ir mados kolegiją bei Dizaino ir dekoratyviųjų menų institutą. Mergina ne kartą dalyvavo įvairiuose konkursuose bei parodose, tarp jų ir „Russian Silhouette“, „East-West“, „Fashion Industry“. Taip pat ji stažavo Elenos Badmaevos ir Catherine Levinos mados namuose. Šiuo metu ji talkina Natalios Soldatovos mados namuose.

Kolekcijoje „Vivaldi for PDA“ vyrauja baroko epochos elementai – megztos skrybėlės čia primena aukštas tuo metu madingas plaukų šukuosenas su daug garbanų. Drabužiuose naudojamos baroko epochos architektūros detalės ir QR kodai. Kolekcijos herojė pasimetusi epochose: jos kuriamame įvaizdyje susipina istorija, šiandienos technologijos ir modernios ateities tendencijos.

Ugnė Martinaitytė metus pasigilinusi į architektūrą ir dizainą dabar VDA studijuoja kostiumo dizainą. Ji buvo penkių ‚Mados infekcijoje“ dalyvavusių dizainerių – Bibi Ghost (Danija), Irakli Nasidze (Prancūzija), „C/ Bruerberg“ (Norvegija, NORDIC LOOK), Michaelo Sontago (Vokietija) – ir dizainerių dueto „Grosser Heinrich“ (Vokietija) asistentė, talkino konkurso „Injekcija“ ir festivalio „Mados infekcija“ organizatorių komandai. Pastaraisiais metais Ugnė kuria kostiumus spektakliams, dirba stiliste per fotosesijas ir televizijos laidas, mados temomis rašo portalui „Panelė.lt“.

Kolekcijos pavadinimas „CosJ.“ arba „CosmoJesus“, kuriame „Cosmo‘ yra kosmosas, o Jesus – religijos simbolis, jungia priešingybes – materialų ir dvasinį pasaulius. Labiausiai pasaulyje paplitusi religija – krikščionybė – kalba ne tik apie stebuklus, bet ir turi daug sąsajų su kosmosu. Dangaus simboliai krikščioniškose ikonose ir šiandienis kosmonautas yra Ugnės susidomėjimo objektai. Juos sujungus iškyla taikos ir nuolankumo įvaizdis.

Vitalija Malyško pažintį su aprangos dizainu pradėjusi Vilniaus kolegijoje vėliau ją tęsė VDA ir jau turi ne vienų metų su mados industrija susijusios darbo patirties. Šiuo metu jaunoji dizainerė eina parduotuvių tinklo „Pull & Bear“ koordinatorės Baltijos šalims pareigas, anksčiau dirbo prekės ženklų „Zara“ ir „Imitz“ parduotuvėse. Vitalija jau yra dalyvavusi „Injekcijos“ konkurse: 2010 ir 2011 m. pateko į jo finalą. Savo kolekcijas ji pristatė ir kituose mados renginiuose – „Warsaw Fashion Street“, konkurse „Off Fashion“ Lenkijoje.

Kolekcijoje „Madoisto dienoraštis“ dizainerė pristato išgalvotą istoriją apie Jį – jauną vyrą, kuris ne tik išpažįsta madoizmą (išgalvotą religiją), bet ir yra tariamas jos pradininkas.