Vilniuje, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, atidaryta paroda „Srebrenicos pragaras“. Ši ekspozicija – naujausios Europos istorijos tamsioji pusė, žiauraus nusikaltimo archyvinis liudijimas.

Minint 20-ąsias Srebrenicos žudynių metines, Vilniuje atidaryta Bosnijos ir Hercegovinos archyvo paroda „Srebrenicos pragaras“. Stenduose eksponuojamos jau istorinėmis tapusios Bosnijos karo laikų nuotraukos.

„Manau, kad pagrindinis šios parodos tikslas – kad visuomenė pamatytų, kas gi vyko Bosnijoje ir kad galbūt pasimokytų iš istorijos. Kaip sakoma, iš istorijos mokytis niekada nevėlu. Taip pat, praėjus dvidešimčiai metų, būtina žinoti, kas vyko Bosnijoje, Srebrenicoje“, – pasakojo  Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis.

Parodoje be istorinių nuotraukų galima pamatyti ir žemėlapius su kariuomenių judėjimo kryptimis bei vietovėmis, kur serbų pajėgos vykdė karo nusikaltimus. Bosnijos ir Hercegovinos archyvas šią parodą parengė prieš kelerius metus ir jau eksponavo daugelyje Europos šalių.

„Lietuvą pasirinkome todėl, kad mūsų šalys, deja, istoriškai panašios. Tiek Lietuva, tiek Bosnija ir Hercegovina nukentėjo nuo kaimyninių šalių agresijos ir siekio sudraskyti šalį. Šią parodą į Vilnių atvežėme todėl, kad tikime, jog lietuviai tikrai supras, ką išgyveno mūsų tauta“, – pasakojo Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvo direktorius Adamir Jerkovič.

Nuotraukos Vilniuje bus eksponuojamos tris dienas, o tada iškeliaus į Moldovą ir Gruziją.

1995 m. liepos mėnesį Bosnijos serbų pajėgos, vadovaujamos generolo Ratko Mladičiaus, pagrobė ir išžudė maždaug 8 tūkstančius beginklių musulmonų vyrų ir berniukų. Šis įvykis laikomas didžiausiomis masinėmis žudynėmis Europoje po Antrojo pasaulinio karo.