Parodos „Grįžusi gyventi: Sokalio Švč. Dievo Motina“ atidarymas vyks balandžio 8 dieną.
„Įspūdingas kūrinys – XVII amžiaus pabaigoje–XVIII amžiaus pradžioje nutapytas Sokalio Švč. Dievo Motinos paveikslas – grįžta į gyvąjį meno vertybių pasaulį. Sugrįžimo kelias buvo ilgas ir labai nelengvas, tačiau šiandien vainikuojamas išskirtine švente – vieno paveikslo paroda, pirmuoju atgimusios Sokalio Madonos pristatymu visuomenei“, – pranešime cituojama Prano Gudyno restauravimo centro direktorė Jūratė Senvaitienė.
Paveikslą ir jo aptaisus restauravo Prano Gudyno restauravimo centro specialistai, po parodos jis grįš į savo vardo altorių Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir šv. Bernardino Sieniečio bažnyčioje.
Anot LNDM Vilniaus paveikslų galerijos direktorės Aistės Bimbirytės, parodos tikslas – ne tik pristatyti visuomenei išskirtinį meno kūrinį, bet ir išreikšti pagarbą kolegoms, „kurių dėka neįkainojamos vertybės sugrįžta gyventi“. Prieš patekdamas į restauratorių rankas, anot jos, šventasis atvaizdas buvo itin prastos būklės.
„Tebūnie ši paroda priminimas, kad neatsiejama, būtina mūsų tapatybės dalimi esantis kultūros paveldas nėra savaime suprantamas – jis reikalauja nuolatinės priežiūros, atsakomybės ir tyliai, dažnai nematomai atliekamo darbo, kurio tikroji vertė atsiskleidžia tada, kai tai, kas buvo beveik prarasta, vėl ima kalbėti“, – teigė A. Bimbirytė.
Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma „Sokalio Švč. Dievo Motina“ minima nuo 1713 metų, todėl laikoma viena seniausių stebuklais garsėjusio atvaizdo kopijų. Šis paveikslas taip pat siejamas su tikinčiųjų patirtomis malonėmis.
Sovietų okupacinei valdžiai uždarius Bernardinų bažnyčią, altorius buvo apgadintas, o kūrinys ilgainiui atsidūrė muziejaus saugyklose. Paveikslas vėl atpažintas 2012 metais.
Kaip teigiama pranešime, per šimtus metų Sokalio Švč. Dievo Motinos paveikslas gerokai pasikeitė, buvo kelissyk užtapytas, sumažintas. Be to, nuo laiko patamsėjo kūrinį dengęs lako sluoksnis, deformavosi drobė, ištrupėjo dažų ir grunto sluoksniai, apdrisko ir suplyšo paveikslą dengęs aksomas.
Prieš pradėdami konservavimo ir restauravimo darbus, Prano Gudyno restauravimo centro specialistai ištyrė kūrinį – atliko fizinius ir cheminius tyrimus. Jie nustatė, kad paveikslas nutapytas tempera, naudojant raudonąją ir geltonąją ochras, švino baltąjį, smaltą ir vario žaliąjį pigmentus.
Pasak muziejaus, fizikinė analizė atskleidė ir detalų pirminį piešinį, pasislėpusį po vėlesniais sluoksniais.
Restauratoriai sutvirtino tapybos sluoksnį, dubliavo paveikslo pagrindą, pašalino nešvarumus, suplonino pageltusį laką ir dalį užtapymų. Ištrupėjusios vietos retušuotos, kai kur atkurti piešinio ir tapybos fragmentai, paviršius apsaugotas nauja lako danga.
Restauruoti iš liepos medienos išdrožti aptaisai. Nustatyta, kad jie ne kartą atnaujinti ir vėliausiai dengti vario pudros dažais, prarastos vietos papildytos ir retušuotos akvarele, optiškai sugrąžinant aukso spindesio įspūdį.
Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki birželio 14 dienos.
Naujausi komentarai