Šiltnamiuose agurkus auginantys ūkininkai atsidūrė aklavietėje: rinką užpildžius pigesnėms daržovėms iš Ispanijos ir Lenkijos, lietuviška produkcija tapo kone nereikalinga.

Prekybininkams patriotizmas nerūpi

Viena didžiausių šiltnamių daržovių augintojų bendrovė "Agro Neveronys" neįsiūlo savo produkcijos prekybos centrams, nes jie pigesnių agurkų atsiveža iš saulėtosios Ispanijos, Olandijos ir Lenkijos.

"Neturime kur dėti produkcijos, bandome vežti į Latviją, bet ten niekas nesidomi importinėmis daržovėmis, žmonės perka vietos augintojų agurkus. Esame aklavietėje", – skundėsi "Agro Neveronys" direktorius Giedrius Visockis.

Jo teigimu, prekybos tinklai su vietos įmonėmis abipusiškai naudingų sutarčių nesudaro, o bendradarbiavimas prilygsta išnaudojimui.

"Kai lentynos tuščios, jie labai geranoriškai kalba, o jeigu turi iš kur atsivežti, tada mes nebereikalingi, muša kainą arba apskritai atsisako prekiauti mūsų daržovėmis", – padėtimi prekybos užkulisiuose skundėsi G.Visockis.

Verslininkas norėtų, kad prekybos tinklai supirktų visą vietos produkciją ir atsivežtų tik trūkstamą kiekį.

"Gaila išmesti užauginus, – kalbėjo G.Visockis. – Jeigu nesulauksime jokios paramos iš valstybės, ateityje Lietuvoje neliks šiltnamių ir valgysime tik importuotas daržoves."

Kaina nukrenta per dieną

Neveronių šiltnamių bendrovė kažkada buvo viena svarbiausių miestelio darbdavių – čia triūsė tūkstantis žmonių, kai kurie atvažiuodavo ir iš Kauno. Šiandien 9 ha plotą užimančiuose šiltnamiuose triūsia šimtas specialistų.

"Bankrutavo senoji įmonė, naujieji savininkai bando išsilaikyti, bet čia dar daug reikia investuoti", – brūkštelėjęs per kiaurą laistymo vamzdelį kalbėjo G.Visockis. Didesnę dalį čia auginamų daržovių sudaro agurkai: iš šešių jiems skirtų hektarų keturiuose auga ilgavaisiai ir dviejuose – trumpavaisiai. Dar trijuose hektaruose auginami pomidorai.

"Trumpavaisių daug neauginame, nes jais rinką užpildo Kėdainių augintojai, o ilgavaisių nedaug kas gali pasiūlyti", – pranašumą nurodė G.Visockis.

Verslininkas atkreipia dėmesį į sparčiai besikeičiančią daržovių kainą. Esą, prasidėjus derliaus nuėmimo laikotarpiui, agurkai ėmė itin greit pigti: dar rytą už kilogramą didmenininkai siūlė 2,6 lito, o vakare kaina krito iki 1,8 lito. Per metus "Agro Neveronys" užaugina apie 300 t produkcijos. Praėjusiais metais ją pardavus gauta 7 mln. litų pajamų, patirta apie 100 tūkst. litų nuostolio.

Stambus žaidėjas bankrutavo

Viena stambiausių agurkų augintojų bendrovė "Kėdainių šiltnamiai" prieš pat sezoną paskelbė apie bankrotą. Buvęs įmonės direktorius Andrius Valevičius pasakojo, kad augintoją parklupdė sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos ir pabrangusios dujos.

"Didelė buvo įmonė, bet dabar ji – jau istorija. Vasario 22 d. įsigaliojo bankroto nutartis, – atsiduso A.Valevičius. – Jau 2008 m. pajutome, kad išgyventi bus sunku, nes dujų kainos išaugo daugiau kaip tris kartus." Pastaruoju metu už kubinį metrą dujų bendrovė mokėdavo po 2 litus, anksčiau – po 0,6 lito. Bankrotą artino smukusios produkcijos supirkimo kainos, kritusi gyventojų perkamoji galia ir išaugusi konkurencija, kurią ypač sustiprino varžovai iš Lenkijos.

"Pernai bendrovės reikalai visiškai suprastėjo, didėjo įsiskolinimai tiekėjams, neturėjome iš ko mokėti mokesčių", – pripažino A.Valevičius. Jis apgailestauja, kad teko atleisti 150 darbuotojų.

"Kėdainių šiltnamiai" veiklą pradėjo 1991 m. ir išsiplėtė nuo vieno iki dvylikos hektarų ūkio. Be daržovių, buvo auginamos gėlės ir žolių sėklos. Tai buvo moderni įmonė, investavusi į naujas technologijas.

Plėtra nepasiteisino

Kauno rajono ūkininkė Dalia Abukauskienė, kaip ir daugelis kitų ūkininkų, plotus agurkams pastaruoju metu pastebimai sumažino. Jos agurkų daržas Pagynėje nuo trijų hektarų sumažėjo iki kelių dešimčių arų.

"Buvome labai išsiplėtę, bet greit supratome, kad tai buvo rizikingas žingsnis. Dabar vėl turime tik nedidelį plotelį, per sezoną užauginame apie penkias tonas agurkų", – pasakojo D.Abukauskienė. Ji skundžiasi, kad sunku rasti atsakingų darbuotojų, sparčiai dirbančių skynėjų.

Visą derlių Abukauskai veža į agurkus superkantį konservų fabriką. Ūkininkė pastebi, kad pastaruoju metu sumažėjo augintojų, tačiau ji spėja, kad tai laikina. Esą, jeigu tik padidėtų supirkimo kainos arba būtų priimta ūkininkams palankių sprendimų (tarkim, mažesnis pridėtinės vertės mokestis), agurkų augintojų ir vėl padaugėtų.

Lančiūnavoje beveik 200 ha plotą turintis ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas šįmet agurkų taip pat augina mažiau. Nuo hektaro šioms daržovėms skiriamas 30 arų plotas.

"Augindavau daug, bet dabar neįmanoma dirbti pelningai, todėl šiltnamiuose agurkai sudaro nedidelę dalį, juos auginu tik dėl įvairovės", – kalbėjo V.Girdzijauskas. Šiuo metu jis daugiausia augina kopūstinių daržovių ir bulvių.

Lenkų pranokti nepavyksta

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sumažėjo agurkų augintojų, anot V.Girdzijausko, yra konkurenciškai pranašesni kaimynai lenkai.

"Jie moka 3 proc. PVM, o mes – 21 proc. Paskaičiuokite, kiek užauginęs daržovę valstybei turi atiduoti lenkas, ir kiek mes, – atkreipia dėmesį V.Girdzijauskas. – Lenkai konkurencingi, jie šypsosi ir diktuoja sąlygas visose Baltijos šalyse."

Ūkininkas įsitikinęs, kad mūsų valstybei geriau sektųsi rinkti biudžetą, jeigu turėtume mažesnį PVM mokestį. Esą lenkai neslepia mokesčių, tvarkingai viską sumoka, nes nėra prasmės sukčiauti, kai turi galimybę uždirbti. Sąžiningai mokesčius mokantys Lietuvos ūkininkai vienas po kito bankrutuoja, nes mokesčių našta jiems pernelyg sunki.

Esą kol kas agurkų kaina yra gana aukšta, nes tuose Lenkijos regionuose, kur išplėtota daržininkystė, buvo stiprių liūčių, paskandinusių derlių, ir lenkai savąja produkcija nespėjo pripildyti mūsų rinkos. Vis dėlto V.Girdzijauskas neabejoja, kad ateityje konkuruoti su lenkais bus ypač sunku: piečiau įsikūrę ūkininkai mėnesiu anksčiau sulaukia derliaus, o ir pavasaris pas juos tęsiasi ilgiau.

Ūkininkas pastebi, kad ir darbuotojų surasti nėra lengva, nors darbo birža – pilnutėlė.

"Niekas nenori sunkiai dirbti, jeigu, būdamas bedarbis, gauna gana nemažą išmoką", – guodėsi V.Girdzijauskas.

Meilė augalams virto verslu

Kėdainių rajone esančiame Beinaičių kaime beveik visi gyvena agurkų auginimo ritmu. Šiltnamiuose daržoves auginantys ūkininkai kasryt keliasi 5 valandą ir dirba iki dešimtos. Dieną ilsisi, vėl į šiltnamius sugrįžta apie 16 valandą ir tada triūsia iki saulėlydžio.

Vienas didžiausių kaimo ūkininkų Rolandas Vilkelis apie agurkus žino viską: per dvidešimt metų susipažino su visomis daržovių ligomis ir išmoko jas įveikti.

"Viskas prasidėjo nuo meilės augalams – vaikystėje auginau gėles, – apie aistrą daržininkystei prabilo vyriškis. – Vėliau pasistačiau pirmąjį šiltnamį ir supratau, kad tokia veikla man įdomi." Šiandien jo beveik tris hektarus užimančiuose šiltnamiuose dirba beveik 30 Beinaičių gyventojų.

Praėjusiais metais užauginęs 330 t agurkų, šįmet R.Vilkelis plotą išplėtė dvigubai ir, jeigu oro temperatūros svyravimai nebus dideli, ūkininkas tikisi gerokai didesnio derliaus.

Kokios Kėdainiuose agurkų auginimo tradicijos skaitykite šeštadienį "Kauno dienoje".