Sąžiningai vykdantys prievolę mokėti mokesčius gali užsitraukti daugiatūkstantines baudas. Taip atsitiko gamtos išteklių mokestį mokantiems medžiotojams, kurie nubausti, nes į biudžetą sumokėjo daugiau pinigų ir pernelyg skrupulingai vykdė įstatymus.

Gamta keitėsi

Kauno medžiotojai buvo vieni pirmųjų šalyje, kurie prieš kelerius metus įgyvendino medžioklėtvarkos projektą ir dabar skina karčius vaisius – jiems gresia net 17 tūkst. litų bauda.

Aplinkos ministerijos iniciatyva medžioklėtvarkos projektais šalyje siekiama patikslinti medžioklės plotų ribas, sąlygas. Medžioklei skirtos teritorijos skirstomos į septynias kategorijas ir joms taikomi skirtingi mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą – nuo 10 cento iki 1,8 lito už hektarą. Kai kur medžioklės plotai apaugo vertingesniais medžiais, todėl pakito jų kategorijos, kartu – ir mokesčiai. Taip atsitiko ir Kauno medžiotojų klubo „Volungė“ nuomojamoje medžioklei žemėje.

„Ilgai išteklių mokesčius mokėjome pagal 2003 m. duomenis, kai klubas gavo leidimą medžioklei, bet gamta keitėsi ir parengus medžioklėtvarkos projektą iš naujo buvo įvertintos plotų vertės“, – pasakojo klubo „Volungė“ pirmininkas Viktoras Vaišys.

35 medžiotojus vienijantis ir 3 tūkst. ha medžioklei naudojantis klubas „Volungė“ iki 2010 m. mokėdavo apie 4 tūkst. litų per metus už medžiojamus gyvūnus. Po naujo įvertinimo dalis miškų buvo priskirti aukštesnei kategorijai ir šis mokestis jiems padidėjo 600 litų.

Instrukcijos svarbiau už logiką

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento tarnautojai nesigilindami, kad miškai gali keistis ir tapti vertingesni, apskaičiavo, kad už esą nedeklaruotus žemesnės kategorijos plotus liko nesumokėta 1,7 tūkst. litų. Klubas be gailesčio nubaustas dešimteriopai didesne suma – 17 tūkst. litų bauda.

Tarnautojai medžiotojams paaiškino, esą privalantys laikytis instrukcijų ir aklai žiūrėti į medžioklės plotų sąlygas, kurios buvo nurodytos išduodant leidimus.

„Bet medžioklėtvarkos projektai ir reikalingi tam, kad būtų atsižvelgiama į besikeičiančias sąlygas, patikslintos medžioklės plotų ribos. Dar suprasčiau, jei sumokėtume mažiau mokesčių nei iki projekto parengimo, bet dabar yra atvirkščiai“, – valdininkų logikos negalėjo suprasti V.Vaišys.

Keisčiausia, kad klubas būtų išvengęs baudų, jei ne taip uoliai laikytųsi įstatymų ir ignoruotų naujus medžioklėtvarkos projekto duomenis. Būtent taip elgėsi daugelis šalies medžioklės klubų, būrelių, draugijų ir dabar ramiai gyvena.

Nukentėjo ir urėdija

Medžiokles gali organizuoti ir urėdijos, todėl daugeliui jų taip pat parengti medžioklėtvarkos projektai. Patikslinti duomenys atnešė bėdų ir Kauno miškų urėdijai. Jai suskaičiuota net 41 tūkst. litų bauda.

Urėdija nuo 2010 m. pradėjo mokėti ne 9 tūkst. litų kaip iki tol, bet 12 tūkst. litų. Jos teritorijoje dalis miško plotų tapo vertingesni, todėl natūraliai padidėjo ir mokesčiai. Aplinkosaugininkai tai ignoruoja ir mato tik sumažėjusius mažai vertingus plotus ir skaičiuoja esą už juos nesumokėtus mokesčius.

Nors urėdijos ir regionų aplinkos apsaugos departamentai yra pavaldūs tai pačiai Aplinkos ministerijai, gali būti, kad vieno lizdo paukščiai tarpusavio ginčus spręs teisme.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Petras Kanapienis sako buvęs nustebintas tokio Kauno aplinkos apsaugos departamento sprendimo. Kauno miškų urėdijoje vidaus audito specialistai kaip tik nurodė laikytis medžioklėtvarkos projekto duomenų.

„Gal įvyko kokia nors klaida ir pavyks viską išsiaiškinti tarpusavyje?“ – svarstė P.Kanapienis.

Prieštaringi atsakymai

„Kauno dienai“ Aplinkos ministerijos atsiųsti painūs atsakymai, taip ir nepaiškino keistų tarnautojų veiksmų.

Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiosios specialistė Jolanta Urbelionytė akcentavo, kad mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokėtini pagal leidime nurodytas sąlygas. Ji taip pat tvirtino, kad jos gali būti tikslinamos. „Leidime nurodytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas patikslina leidimą išdavęs Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų kiekvienąkart, kai parengiamas medžioklės plotų vieneto medžioklėtvarkos projektas“, – teigė J.Urbelionytė.

Vis dėlto ji nepaaiškino, kodėl departamentas ne tik neatsižvelgė į pasikeitusius kauniečių naudotų medžioklės plotų duomenis, bet dar ir paskyrė didžiules baudas už tai, kad medžiotojai, kaip ir priklauso, pradėjo mokėti daugiau mokesčių.

„Medžioklėtvarkos projektas rengiamas ne medžiotojų būreliui ar klubui, o medžioklės plotų vienetui, kuriame medžiotojų būrelis ar klubas turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Jei nesilaikoma minėtame leidime nurodytų sąlygų, būrelis ar klubas gali netekti teisės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius“, – tik tokį atsakymą sugebėjo pateikti tarnautoja.

Neaiški ir tolesnė strategija dėl medžioklės plotų duomenų. Iki šiol medžioklėtvarkos projektus rengė ir finansavo Aplinkos ministerija. Pasak J.Urbelionytės, pagal naujas įstatymo pataisas medžioklėtvarkos projektus rengs patys medžiotojai. Antra vertus, pareigūnė minėjo, kad tai daryti jiems nėra privaloma. Medžioklės įstatymas numato, kad visiems medžioklės plotų vienetams ne rečiau kaip kas 10 metų turi būti parengiami medžioklėtvarkos projektai.

Šiuo metu parengta 436 projektai, už kuriuos sumokėta 1,6 mln. litų.

KOMENTARAS

Kęstutis Plėtelis

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas, medžioklėtvarkos projektų rengėjas.

Medžioklėtvarkos projektai yra geras sumanymas, nes padeda iš naujo kas 10 metų įvertinti gamtos sąlygas, kur rengiamos medžioklės. Pavyzdžiui, daug kur dėl kenkėjų išdžiūvo dideli eglynų plotai. Jie atsodinti mišriu mišku, vadinasi, tose vietose bus jau aukštesnės kategorijos medžioklės plotai. Šiuo metu šalyje medžioklėtvarkos projektai parengti apie 60 proc. medžioklės plotams. Mažiausiai jų parengta Rytų, Pietų Lietuvos regionuose.

Medžioklės plotų kategorijos ir mokesčiai

I. Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 50 proc.) – 1,8 Lt/ha.

II. Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – nuo 25 iki 50 proc.) – 1,2 Lt/ha.

III. Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių nuo 11 iki 24 proc.) – 0,9 lt/ha.

IV. Gryni pušynai su ne didesne kaip 10 proc. kitų medžių rūšių priemaiša – 0,45 Lt/ha.

V. Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje – 0,3 Lt/ha.

Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje

VI. Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje – 0,25 Lt/ha.

VII. Vandens telkiniai – 0,1 Lt/ha.