Jeigu investuotojams ir bendruomenei pavyks išspręsti ginčus, Garliavos apylinkėje po trejų metų atsiras milžiniška anhidrito kasykla, kurioje dirbs 700 žmonių.

Primena galeriją

Lietuviai neretai pavydžiai kalba apie šalis, kurios gyvena ant naftos, dujų ar aukso klodų. Tačiau, atrodo, ir mūsų šalis turi naudingų iškasenų - netoli Kauno aptikti dideli ištekliai anhidrito. Tai sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena, iš kurios gali būti gaminamos mineralinės trąšos, cementas, gipso plokštės. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai suskaičiavo, kad cemento gamyboje klintis ir molį pakeitus anhidritu, energetinės sąnaudos sumažėja 95 proc.

Kasyklos projektą vykdanti bendrovė "Margasmiltė" šachtos statybos darbus ketina pradėti kitą rudenį, o pirmieji anhidrito luitai būtų iškasti 2012 m.

"Juodi, suvargę darbininkai, su kirtikais keturlinki plušantys tamsoje - taip žmonės įsivaizduoja kasyklas, bet čia bus visai kas kita. Vaikščiosime kaip po akmens galerijas", - pasakojo bendrovės "Margasmiltė" projektų vadovas Tomas Bodrijė.

Jis skaičiuoja, kad statant šachtą bus įdarbinta 200 žmonių, o vėliau, pradėjus eksploatuoti kasyklą, joje dirbs 700 žmonių. Esą "Margasmiltė", kasmet parduodama anhidrito už 2 mln. litų, patektų į dešimtuką didžiausių mokesčių mokėtojų Kauno apskrityje.

Kodėl sukilo gyventojai?

Išgirdę apie kaimynystėje planuojamas įrengti anhidrito šachtas kai kurie Pagirių kaimo gyventojai ėmėsi protesto akcijų.

"Kas gali garantuoti, kad vieną dieną visi nesugriūsime į tą 300 metrų gylio duobę? Ar atlygins nuostolius, jeigu mūsų namai prasmegs?" - klausė Pagirių kaimo bendruomenės centro asociacijos pirmininkė Rūta Pusvaškienė.

Ji nerimauja, ar apskritai Lietuvoje gali būti vykdoma kalnakasyba. Esą nėra tokių ekspertų, kurie galėtų atsakyti į visus klausimus. Gyventojams nesuprantama, kodėl pelnas iš valstybės išteklių turėtų atitekti privatiems verslininkams, o ne visiems gyventojams.

"Dar niekas mūsų neįtikino, kad ten niekada nebus laidojamos branduolinės ir kitokios kenksmingos atliekos", - baiminosi R.Pusvaškienė.

Ji apskritai abejoja, ar Kauno apskritis turės naudos iš projekto, nes, jos skaičiavimu, Kauno rajono savivaldybė tegautų 52 tūkst. litų mokesčių per metus, o kasykloje dirbtų ne daugiau kaip 300 žmonių.

Priekaištus vadina nepagrįstais

T.Bodrijė bendruomenės priekaištus laiko neracionaliais. Esą tam tikri suinteresuoti asmenys skleidžia melagingą informaciją apie projektą ir taip stabdo jo plėtrą.

Pirma, ES direktyvos draudžia naudingų iškasenų kloduose saugoti arba laidoti kenksmingas, juo labiau branduolines, medžiagas. Tačiau, likus kelioms dienoms iki poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymo visuomenei, Pagiriuose buvo iškabinti tokio turinio raginimai: "Ateik ir pasakyk "ne" Ignalinos atominės elektrinės atliekų laidojimui."

"Gyventojai įsivaizduoja, kad atvažiuos ešelonais ir kraus tonomis radioaktyvias medžiagas - karvės bus dvigalvės, o braškės - oranžinės. Tai netiesa! Nesuprantu, kodėl kažkas stengiasi klaidinti visuomenę", - piktinosi T.Bodrijė.

Esą anhidrito šachtos yra vienos tvirčiausių pasaulyje. Be to, kasti šią medžiagą yra saugu, nebūna pavojingų dujų ir sprogdinimų.

Pavyzdžiu laiko Lenkiją

Prie analogiškos anhidrito kasyklos Lenkijoje gyvena žmonės, kurie dar nė sykio nesiskundė dėl triukšmo ar dulkių.

"Netoli šachtos perbraukiau žolę ranka - ji buvo visiškai švari", - tvirtino T.Bodrijė.
Į kasyklą prie Kauno planuojama investuoti 200 mln. litų: bus iškastos dvi vertikalios šachtos, įrengti privažiavimo keliai, geležinkelio atšaka, antžeminė darbų aikštelė. Iš šios sumos valstybei, kaip įvairūs mokesčiai, atitektų apie 25 mln. litų.

Kontrolinį "Margasmiltės" akcijų paketą ketina valdyti Lietuvos verslininkai, tačiau dalį akcijų planuojama parduoti užsienio investuotojams.

"Tai bus žinoma kalnakasybos bendrovė, užtikrinsianti sklandų eksportą į užsienį", - prasitarė Kauno verslininkas. Tačiau jis atsisakė įvardyti potencialaus investuotojo vardą, kol nepasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Pasaulinėje rinkoje tona anhidrito kainuoja apie 100 JAV dolerių.

Prašo įvertinti iš naujo

Kauno rajono savivaldybė šią savaitę paprašė Aplinkos ministerijos įvertinti Pagirių kaimo bendruomenės centro prašymą, kuriame reikalaujama pakartoti poveikio aplinkai tyrimą.

Esą planuojamos statyti anhidrito kasyklos projektą turėtų įvertinti nepriklausomi ekspertai, kurie turi patirties panašiuose tyrimuose.

Be to, asociacijos nariai mano, kad reikia skubiai inicijuoti atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie reglamentuoja mokesčių dydžius už gamtos išteklių naudojimą, pataisas, kad valstybė ir visi jos piliečiai, pradėjus eksploatuoti gamtos turtus, turėtų apčiuopiamos naudos.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas atkreipia dėmesį į projekto apimtį. Esą jis padėtų spręsti nedarbo problemą, kurti pridėtinę vertę.

"Reikia atgaivinti verslą, turime būti suinteresuoti kurti darbo vietas, pritraukti investicijų, nestabdyti verslo plėtros, - sakė jis. - Tačiau kartu reikia įvertinti, ar būsimasis objektas turės įtakos žmonių sveikatai ir aplinkai, todėl ir kreipiamės į Aplinkos ministeriją."