Vilniaus vandens telkinius užtraukęs storas ledas sutraukia ir pačiūžininkus, žvejus, ir ekstremalaus vairavimo mėgėjus.

Ant užšalusių Baltupių tvenkinių dienas leidžia pensininkai su anūkais, moksleiviai ir poledinės žūklės mėgėjai.

Baltupių vandens telkiniai pamėgti aplinkinių gyventojų: ant užšalusio tvenkinio moksleiviai per savaitę įsirengė ledo ritulio aikštelę, – pylė vandenį, valė sniegą, pasidarė sieneles, – ir dabar turi improvizuotą žaidimų aikštelę. Taip jie leidžia laiką po pamokų.

Du tris kartus per savaitę čia su meškere pasėdėti ateinantis Romas tvirtino, kad nedarbo dienomis ant tvenkinio žmonių pilna: „Dažnai ateinu, bet per Vasario 16-ąją net pats nustebau. Čia, kur čiuožykla, keturios suaugusių žmonių poros su pačiūžomis, su termosais, pasėdi, pačiuožia. Pirmą žiemą taip kultūringai. Patys nusivalė aikštelę, nešiukšlino. O paprastai būna taip: kai vienas žvejoja, keturi aplink geria.“ Iš tiesų – ant krantų mėtosi tuščių alaus ir vyno butelių.

Vyresnio amžiaus moterys ant paties ledo anūkų neleidžia – bijo, kad ko nenutiktų. Tačiau žvejai patikino, jog bijoti nederėtų, nes ledas beveik pusės metro storio.

„Publika čia – kaskart ta pati. Kažkodėl ši vieta tarp mūsų – labai populiari. Pabūnu maždaug apie porą valandų, paskui pasidaro šalta“, – dėstę Romas, per valandą pagavęs porą kuojų – priviliojo pjaustytu batonu. Kiti žvejai sako čia sugaunantys ir mažų ešeriukų. „Nors vasaris vadinamas miegančios žuvies mėnesiu. Gal dėl to taip mažai kimba“, – priminė Romas.

Užšalę ežerai, kurių ledo storis, pasak žvejų, šiomis dienomis yra beveik 40–50 centimetrų, sutraukia ne tik mėgstančius pasivaikščioti, pačiūžininkus ar slidininkus, bet ir ekstremalaus sporto mėgėjus. Visas Salotės ežeras Pilaitėje išraižytas automobilių ratų, ant balto sniego – tepalų žymės.

Dažnai čia pažvejoti ateinantis pensininkas Kostas pasakojo, kad mašinų ant ežero tikrai netrūksta: „Ir dieną, ir iš ryto. Daugiausia – savaitgaliais. Perkūnas griebtų! Visą savaitę jie čia taip. Žmonių vakar buvo pilna, vaikšto vaikai, o jie varinėja keturračiais ir automobiliais. Užneštų mašiną, tikrai užmuštų žmones.“ Vis dėlto, kaip tvirtino netoli gyvenantys žmonės, policija čia užsuka itin retai – matyt, niekas jos tiesiog nepasivargina iškviesti.

Automobiliai ant ledo gąsdina ne tik tėvus, kurie čia atsiveda vaikus pačiuožinėti. Polėdinės žūklės mėgėjai tvirtina, kad dėl to jiems Salotės ežere niekas ir nekimba. Kelissyk per savaitę su meškere prie eketės čia praleidžiantis Kostas pasakojo, kad šio ežero gylis – nedidelis, tad stebuklų jis nesitikįs.

30 metų Lietuvos televizijoje išdirbęs Kostas čia ateina iš neturėjimo ką veikti ir žuvis viliodamas uodo trūkio lervomis jis dideliu laimikiu pasigirti negalėjo.