Tai beveik paskutinis šios pusės fasado architektūrinių elementų puošybos akcentas. Valdovų rūmų muziejaus užsakytą įspūdingą dekoro detalę pagal vieno žymiausių ir produktyviausių moderniosios Lietuvos heraldikos kūrėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko Arvydo Každailio projektą pagamino dizaineris Virgilijus Makačinas.

„Iš istorinių šaltinių yra žinoma, kad XVII a. pradžioje ant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos puikavosi vėtrungė su Mykolu Arkangelu, o Jogailaičių ir Vazų laikais tai buvo itin mėgstamas šventasis. Tad šis išraiškingas architektūrinis elementas sukurtas daugiausia remiantis ikonografija ir analogiškais išlikusiais pavyzdžiais“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.

1605 m. žinutę apie Mykolo Arkangelo figūrą ant rūmų stogo ties valdovo kambariu savo svarbiausiame kūrinyje lotynų kalba „Karolomachija“ (Carolomachia) parašė Vilniuje teologiją studijavęs ir žymaus didiko, karo vado Jono Karolio Chodkevičiaus mūšius išgarsinęs iškilus poetas Laurencijus Bojeris. Žinutėje skelbiama: „Kol tu Vilniaus pily kaip varinis sargas budėsi, / Kol tu stovėsi aukštai virš rūmų didžio valdovo / Vėtrunge vėjo lanksčia, sparnus išskleidęs plačiuosius, / Kardu, iškeltu aukštai, grėsmingai grūmodamas priešui, / Niekas pažeist negalės tavo saugomo miesto tvirtybės.“

Pasak vėtrungės autoriaus A. Každailio, šią figūrą valdovai visais laikais mėgo tiek dėl simbolinės prasmės, tiek dėl plačios tematikos – Mykolas Arkangelas tarp visų lygiųjų arkangelų yra vyriausias, jis yra karys, Marijos gynėjas, turi daug paralelių su antruoju Lietuvos globėju – šv. Jurgiu.

„Man, kaip autoriui, remiantis ikonografija ir analogijomis, buvo svarbu, kad šis elementas būtų pats puošniausias pietinėje rūmų fasado dalyje. Kurdamas vėtrungę su Mykolu Arkangelu, siekiau suformuoti tarsi viską apgaubiančią aureolę ir padaryti taip, kad ji skleistų auksinį švytėjimą“, – teigė A. Každailis, taip pat sukūręs ir pagrindinę rūmų ansamblio vėtrungę.

Paauksuota vario vėtrungė su Mykolu Arkangelu beveik baigia šio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos pietų korpuso architektūrinio elemento eksterjero dekorą, taip pat papildo kitus ansamblio elementus, primenančius šimtametę Lietuvos valstybės istoriją ir jos valstybinį statusą, valstybingumo raidą, pabrėžia Vilniaus, kaip galingos istorinės valstybės sostinės, faktą. Eksterjero dekoras iš esmės bus baigtas, kai pietinio fasado vartus papuoš šiuo metu tvirtinamas barokines formas atkartojantis kartušas.

Įspūdinga vėtrungė su Mykolu Arkangelu buvo užsakyta pavasarį ir pagaminta per keletą mėnesių, o visi jos sukūrimo ir pagaminimo darbai kainavo apie 68 tūkst. eurų. Tai buvo numatyta Valdovų rūmų atkūrimo projekte ir finansuota iš šiam tikslui skirtų lėšų.

„Džiaugiamės kiekvienu įspūdingu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos eksterjero puošybos akcentu. Į juos atkreipia dėmesį ne tik mūsų muziejaus lankytojai, bet ir kone kiekvienas, būnantis šalia arba tiesiog praeinantis greta Valdovų rūmų, fotografuojantis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos ir pagrindinės šalies katalikų šventovės – Vilniaus katedros – siluetus, siekiantis įamžinti mūsų sostinės įspūdį“, – sako Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas.

Praėjusią savaitę Valdovų rūmai pasipuošė ir dar vienu architektūriniu dekoro elementu. Vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos archeologinės ekspozicijos salių atidengtas įspūdingas Batorų giminės herbas, pagamintas pagal XV a. originalą, esantį Nyrbatoro reformatų bažnyčioje (Vengrija). Tai Vengrijos dovana Lietuvai, šiais metais mininčiai valstybės atkūrimo šimtmetį.