Besimėtančių švirkštų Šeškinėje ilgai ieškoti nereikia – aplankius pirmą miškelį į akis krenta ne tik išmėtytos šiukšlės. Gyventojai sako, kad vartojančių žmonių pastaruoju metu šiame mikrorajone apstu.

„Iš jų matosi. Nesuprasi, ar jie nusigėrę, ar jie narkomanai, bet, aišku, jie atrodo ne taip. Anksčiau nebuvo tokių žmonių Šeškinėje“, – susirūpinusi kalbėjo senyvo amžiaus Šeškinės gyventoja.

Suaktyvinus patruliavimą Šeškinėje, per pastaruosius kelis mėnesius policija pradėjo virš dešimties ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šeškinėje, kaip ir kituose rajonuose, faktas, kad vyksta tiek prekyba narkotinėmis medžiagomis, tiek ir vartojimas. Šiuo metu Šeškinės mikrorajone yra sustiprintas patruliavimas ir yra pradėta nemažai ikiteisminių tyrimų. Yra sulaikytų tiek pirkėjų, tiek pardavėjų“, – situaciją patvirtino Vilniaus 5–ojo policijos komisariato viršininkas Povilas Revuckas.

Šeškinės mikrorajone ir toliau siaučiant narkomanas, sostinės savivaldybė pristatė žemo slenksčio programą. Siūloma, kad kasdien į Šeškinę atvyktų autobusiukas, kuriame švirkščiamuosius narkotikus vartojantys asmenys galėtų pasikeisti adatas ir švirkštus, gautų prezervatyvų, spiritinių servetėlių ir tvarsčių.

„Dar yra teikiamos konsultacijos, informavimas apie paslaugas, teikiamą gydymą ir, be jokios abejonės, tarpininkavimas, jeigu žmogui reikia pagalbos pasiekti tas paslaugas“, – apie žemo slenksčio kabineto paslaugas pasakojo Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

„Klausimų pas juo yra tikrai daug, kadangi tai žmonės, patekę į bėdą ir dauguma nori iš tos bėdos išlipti. Žodžiu, stengiamės padėti, kuo galime. Kita mūsų labai svarbi funkcija – užkrečiamųjų ligų prevencija, ką mes ir darome, dalydami naujus švirkštus, nes tokiu būdu užkertame kelią užkrečiamųjų ligų plitimui“, – papildė žemo slenksčio kabineto socialinis darbuotojas Andrius Pajarskas.

„Pagrindinis žemo slenksčio kabinetų darbo principas yra anonimiškumas. Mes nepildome jokių ligos istorijų ir įrašų apie tai, kad žmogus serga priklausomybės liga“, – teigė Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovas Kęstutis Rudaitis.

Šeškinės gyventojai savivaldybės siūlymą vertina labai kritiškai.

„O, Viešpatie! Reikia tuos narkomanus, aš nežinau, kažkur izoliuoti, o dar jiems suteikiamos sąlygos. Čia jau netelpa į jokius rėmus. Keisti švirkštus? Tai dar gerai, kad narkotikais užpildytų švirkštų neduoda“, – nuostabos ir pasipiktinimo neslėpė pakalbinta gyventoja.

„Šitos priemonės jau yra pasenusios, jos neduoda rezultatų. Iš esmės, tokie taškai pritraukia narkomanus į tokias vietas, o Šeškinė yra labai tankiai apgyvendintas rajonas, jame daug darželių, mokyklų“, – susirūpino kita gyventoja.

„Tai, kad paskui autobusiuką juda ir žmonės, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas, yra netiesa, todėl, kad net ir tame pačiame rajone pakeitus lokaciją, jeigu yra didesnis atstumas, mes sulaukiame akivaizdžiai mažiau žmonių“, – teigė vicemerė.

Žemo slenksčio kabinetuose žmonės gali sulaukti ne tik jiems reikiamos pagalbos, bet ir pasitikrinti dėl ŽIV ar kitų ligų.

Keisti švirkštus? Tai dar gerai, kad narkotikais užpildytų švirkštų neduoda.

„Lietuvoje yra devyni stacionarūs žemo slenksčio kabinetai ir du mobilūs. Mobilaus kabineto praktika yra tikrai pasaulyje pagrįsta ir įrodyta. Tai yra tikslas pasiekti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus ten, kur jie būriuojasi, kur jie lankosi“, – patikino K. Rudaitis.

Dabar sostinėje važinėja vienas žemo slenksčio autobusiukas. Savivaldybės sprendimu, jis po kelias valandas praleidžia stotyje, Naujininkuose ir Naujojoje Vilnioje.

„Skaičius svyruoja nuo 20 iki 60 žmonių, ateinančių į mūsų punktus“, – skaičiavo jame dirbantis socialinis darbuotojas A. Pajarskas.

Dalis visuomenės yra įsitikinusi, kad didesniam nei įprastai narkomanų paplitimui rajonuose įtakos turėjo romų taboro išardymas.

Savivaldybė sako, kad kol kas jokių konkrečių sprendimų dėl žemo slenksčio autobusiuko lankymosi Šeškinėje dar nepriimta. Dabar toliau vyks diskusijos su Šeškinės gyventojų bendruomene.